Valčių prieplauka - pietinės uosto dalies vystymo vizijos dalis

Valčių prieplauka - pietinės uosto dalies vystymo vizijos dalis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neatsisako statyti valčių prieplaukos, tačiau ją sieja su visos uosto pietinės dalies vystymo planais ir pastatyti žada apie 2020 metus. Pasak direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, tokios valčių prieplaukos, kokia yra suprojektuota dabar, statyti negalima.

"Uosto direkcija - valstybės įmonė ir nesivadovauja emocijomis. Mūsų tikslas - projektą įgyvendinti kokybiškai, kad jis tarnautų mažiausiai 50 metų. Analizavome, kaip būtų naudojama dabar suprojektuota valčių prieplauka, nes turime karčios patirties. Statant uostelį Drevernoje padaryta akivaizdi klaida - pirma jis atsirado, o paskui pradėta galvoti, kaip į jį įplaukti. Pradėję gilintis, kokia turėtų būti valčių prieplaukos įplauka, pateikėme paklausimą Energetikos institutui. Jo skaičiavimai parodė, kad per metus įplaukoje susidarytų 70 tūkst. kubinių metrų nešmenų. Iš karto kilo klausimas, ar numatytos nešmenų stabdymo priemonės. Ar įsivaizduojate, ką tai reiškia? Per visą Klaipėdos uosto ilgį per metus susikaupia apie 300 tūkst. kub. m nešmenų. Tokio socialinio objekto, kaip valčių prieplaukos, įplaukai valyti kasmet reikėtų išleisti apie 1,5-2 mln. Lt. Kadangi gylis mažas, dirbtų nenaši technika, tad ji, ko gero, būtų uždaryta visą vasarą. Akivaizdu, kad tokio objekto pagal tokį projektą statyti negalima", - aiškino dabartinis Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.

Buvęs Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas teigia, kad tą vietą valčių prieplaukai statyti numatė Susisiekimo ministerija, kurioje tuo metu dirbo A. Vaitkus. "Kaip mes galėjome kitaip projektuoti tą valčių prieplauką, jeigu buvo aiškiai nurodyta, kur ji turi būti. O dabar patys skėsčioja rankomis, kad projektas netobulas", - kalbėjo E. Gentvilas.

A. Vaitkus sakė šiuo metu negalįs įvardinti, kas kaltas, kad buvęs parengtas toks projektas.

Vizija su datomis

Uosto direkcijos specialistai bandė analizuoti, kaip mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos, vadinamosios valčių prieplaukos, statybos projektas atrodytų pietinės uosto dalies vystymo schemoje. A. Vaitkus tikina, kad įgyvendinus šį projektą valstybė turės milžiniškos naudos. Turint omenyje Kiaulės Nugaros salos sujungimą su žemynine dalimi, jos pritaikymą krovai, naujos žemės sklypo suformavimą, uosto pietinių vartų įrengimą, valčių prieplauka tame projekte būtų tik nedidelė jo dalis.

A. Vaitkaus teigimu, Uosto direkcija turi labai aiškų planą, kaip reikia vystyti visą valčių prieplaukos infrastruktūrą, viziją, kaip galėtų būti realizuojamas šis projektas.

Šiuo metu labai svarbu parengti Klaipėdos uosto pietinių vartų techninę koncepciją, nes šiaurinių uosto vartų rekonstrukcijos ir pietinių uosto vartų statybos projektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Rengiant minėtą koncepciją turės būti vertinama teritorija nuo Kiaulės Nugaros salos, įskaitant ir ją pačią, iki "Natura 2000" teritorijos, taigi ir mažųjų bei pramoginių laivų prieplaukos infrastruktūros vystymas. Techninė užduotis tokiai koncepcijai parengti jau patvirtinta, dabar organizuojamas konkursas rengėjui parinkti.

Minėtą koncepciją Uosto direkcija planuoja parengti iki 2015 metų II ketvirčio; iki 2017 m. I ketvirčio - uosto bendrąjį planą, kuriame būtų suplanuota ir mažųjų bei pramoginių laivų uosto teritorija atsižvelgiant į techninės koncepcijos sprendinius; iki 2016 metų III ketvirčio atlikti vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 17 m, platinimo iki 200 m, išorinio - atitinkamai iki 17,5 m ir 250 m poveikio aplinkai vertinimą; iki 2018 m. IV ketvirčio baigti rengti pietinių uosto vartų techninį projektą; iki 1918 metų III ketvirčio - ir mažųjų laivų prieplaukos techninį projektą.

Prieplauka būtų didesnė

Bet kuriuo atveju dėl numatomo Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo būtina suformuoti pietinį slenkstį, kitaip sakant, pietinius uosto vartus, kurie atliktų gamtosauginę funkciją - mažintų vandenmaišą, kad į Kuršių marias patektų kuo mažiau sūraus jūros vandens. Šis slenkstis padėtų išspręsti ir mažųjų laivų prieplaukos klausimą, nebereikėtų specialiai jai formuoti užsklandos, sulaikančios nešmenis. Pastačius slenkstį dalis nešmenų susikauptų ties juo, o kita dalis išsiskirstytų po visą uostą.

Siūloma valčių prieplauką statyti prie centrinio navigacinio kanalo, kurio gylis 6-7 metrai, tada nebūtų užnešimo ir nereikėtų sąnaudų įplaukai gilinti. Paprasčiau pasakius, mažųjų laivų įplaukimas ir išplaukimas vyktų prie farvaterio su natūraliu gyliu.

Be to, atsirastų galimybė suformuoti didesnį prieplaukos plotą. Anot Uosto direkcijos vadovo, potencialūs tokio uostelio naudotojai sako, kad senajame projekte prieplaukai skirtas plotas yra šiek tiek per mažas.

Uosto direkcijos sutartyje su konkursą laimėjusiu valčių prieplaukos statytoju pagal seną projektą statyboms numatytas trejų metų laikotarpis. A. Vaitkaus manymu, valčių prieplauką galima pastatyti per dvejus metus, nes didžioji ir imlioji viso senojo projekto dalis buvo ne kranto linijos, o įplaukos suformavimas ir grunto išvežimas.

Paklaustas, ar valčių prieplauka naujoje vietoje neužkirstų kelio tilto į Kuršių neriją statybai, A. Vaitkus atsakė, kad ne. "Bet kuriuo atveju Kuršių neriją jau skirtų ne 1 km 300 m, bet ženkliai mažesnis atstumas", - sakė jis.

Atsirastų nauja žemė

A. Vaitkaus įsitikinimu, Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdos uoste ir jo startas - tai tik didelių darbų pradžia, tik vienas iš etapų.

850 mln. Lt Uosto direkcijos investicijų negalima sieti tik su SGD terminalu. Jos susijusios tiek su naujo žemės sklypo formavimu ties SGD terminalu, tiek su pietinių uosto vartų įrengimu, tiek su dabartinių Klaipėdos uosto vartų ir įplaukos rekonstrukcija.

Kalbant apie tai, kad Klaipėdos SGD terminalu galėtų pasinaudoti kitos valstybės, ir jeigu jo apyvarta per metus siektų daugiau kaip 4 milijardus kub. m dujų, pasak A. Vaitkaus, reikėtų ne tik ofšorinio, bet ir onšorinio SGD terminalo varianto, t. y. stacionaraus terminalo kranto dalyje. Tada, ko gero, tektų tiesti ir naują dujotiekį, nes dabartinio vamzdžio greičiausiai nepakaktų.

Uosto direkcija mano, kad Kiaulės Nugaros salą sujungiant su žemynine dalimi būtų galima suformuoti 40-46 ha naujos žemės. Atsirastų galimybė iki SGD terminalo nutiesti geležinkelius, autokelius etc., krovai būtų galima panaudoti ir salą. Jūrų perkėlos terminalo plotas šiandien yra 46 ha. Kalbama apie tai, kad šalia galėtų atsirasti analogiška teritorija. Atstumas nuo Jūrų perkėlos terminalo iki naujai formuojamo žemės sklypo vandenyje leistų turėti dar vieną laivų apsisukimo ratą.

Pasak A. Vaitkaus, šiandien jau turimas aiškus planas, kaip naujai teritorijai formuoti būtų galima kaupti gruntą. Per pastaruosius 2,5 metų apie 6 mln. kub. m grunto buvo išpilta jūroje. Visų pirma grunto išgabenimo į jūrą kaštai dideli, šioje vietoje būtų galima gerokai sutaupyti, o antra - tą gruntą galima panaudoti naujai teritorijai formuoti.

Anot Uosto direkcijos vadovo, be visų kitų dalykų, šis pietinės uosto dalies išvystymo projektas dar spręstų ir krantinių stokos problemą etc.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder