Valčių prieplauka gali būti paaukota biudžetui

Valčių prieplauka gali būti paaukota biudžetui

Jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai teks į valstybės biudžetą sumokėti 50 proc. savo pelno, iškyla grėsmė uoste planuojamiems statyti objektams. Pirmiausia nukentėtų socialinės paskirties neatsiperkantys statiniai.

Kasmet iki gruodžio 1 d. uosto direkcija turi patekti Susisiekimo ministerijai artimiausių trejų metų strateginį veiklos planą, taip pat ateinančių metų pajamų ir išlaidų sąmatą, investicijų programą. Tai buvo padaryta. Deja, lapkričio 28-ąją Klaipėdos uosto valdyba, vadovaujama viceministro Arūno Štaro, paprašė luktelėti ir gruodžio vidurį pateikti patikslintus strateginius planavimo dokumentus.

Taip atitiko todėl, kad gruodžio 1 d. Seimas priėmė įstatymo pataisą, numatančią 50 proc. iš valstybės įmonių gauto pelno atskaityti valstybei. Be to, šiomis dienomis Uosto direkcija turėtų gauti Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl paramos keleivių ir krovinių terminalo statybai, kuris dabar statomas direkcijos lėšomis. Tikimasi pozityvaus sprendimo - kad bus skirta apie 47 mln. Lt ar net daugiau. Teoriniu požiūriu, jeigu EK lėšų neskirtų ir jeigu valstybė atskaitytų tiek, kiek yra įtraukta į valstybės biudžeto projektą, kuris bus svarstomas gruodžio 8 d., tada Uosto direkcijos strateginio planavimo dokumentuose atsirastų skylė. Todėl šie dokumentai turės būti tikslinami.

Atsisakytų socialinių funkcijų

Iki šiol Uosto direkcija buvo viena iš nedaugelio valstybės įmonių, kuri veikė pagal atskirą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą. Jame numatyta, kad Uosto direkcija nemoka pelno mokesčio. Direkcija pelno ir nemokėjo, užtat dalyvaudavo įvairiose valstybės programose ir finansuodavo socialinius projektus.


Pasak uosto generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, direkcija vykdė labai daug socialinių funkcijų. Pavyzdžiui, šiuo metu brangiausiai kainuojantis socialinis objektas - mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos, kainuosiančios 39 mln. Lt, kuri direkcijai neatsipirks, statyba.

"Kai valstybė neimdavo iš mūsų pelno mokesčio, galėjo mums užkrauti tam tikras socialines funkcijas. Vietoje valstybės projektus galėjo finansuoti valstybės įmonė. Dabar ši koncepcija turėtų keistis. Jeigu iš mūsų paims vienokį ar kitokį pelno mokestį, tada pati valstybė iš savo biudžeto turės vykdyti socialines programas", - samprotavo E. Gentvilas.

Nežino, kiek atims

Ar tai reiškia, kad įstrigs mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos pietinės uosto dalies gale, vadinamos tiesiog valčių prieplauka, statyba?

"Šiandien aš nieko negaliu pasakyti, kol nežinau, kiek Vyriausybė nutars paimti pinigų iš mūsų. Jeigu nepavyktų susiderėti dėl mažesnio procento, dėl kokių 10-15 mln. Lt, dėl kurių iš esmės niekas nesužlugtų, direkcija nebegalės skirti lėšų vadinamiesiems socialiniam objektams, t. y. tokiems, kurie neatsiperka. Jeigu bus kalbama apie 40-50 mln. Lt paėmimą, tada reikės žiūrėti, kur siaurinti", - sakė uosto vadovas.

Koks bus pelno mokestis, E. Gentvilas dar negalėjo pasakyti, mat įstatyme yra išlygos, pavyzdžiui, tas 50 proc. gali būti mažinamas, jeigu Vyriausybė priimtų tokį sprendimą atsižvelgdama į tai, kad Uosto direkcija įgyvendina strateginę reikšmę valstybei turinčius ekonominius projektus, vykdo Vyriausybės programoje numatytas priemones, kofinansuoja projektus, kuriems skiriamos Europos Sąjungos (ES) lėšos.


Uosto direkcijos pajamas sudaro gautos uosto rinkliavos ir mokestis už žemės nuomą. Pelnas yra gautos pajamos atmetus veiklos sąnaudas. Direkcijos veiklos sąnaudose labai didelę dalį sudaro uosto eksploataciniai valymo darbai. Jeigu šiemet bus sumokėta už jau atliktus ir pradėti kiti šio pobūdžio darbai, tai į sąnaudas bus nurašoma dalis išlaidų dėl kanalo valymo darbų. Tada direkcijos pelnas sumažės, jeigu tie darbai persikels į kitus metus, šiemet jos pelnas bus didelis.

Planuojamas Uosto direkcijos pelnas šiemet ne mažiau 83 mln. Lt. Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas mano, kad valstybės rinkliavas vadinti įmonės pajamomis yra absurdiška, tačiau jo nuomonės niekas nepaiso.

Rinksis mažiausią blogybę

Nors E. Gentvilas tiesiai šviesiai nepasakė, kad valčių prieplauka nebus statoma, tačiau reikia manyti, kad Uosto direkcija nenorės prarasti 80 mln. Lt ES paramos, kurią tikimasi gauti didiesiems laivybos kanalo gilinimo darbams, kurie, be abejo, atsipirks.

"Įsivaizduokime situaciją. Artėja laivybos kanalo gilinimo darbai, o iš mūsų paimamas pelno mokestis ir mes nebeturime pinigų kofinansuoti kanalo gilinimo darbus. Tada netektume visų europinių pinigų. Manau, kad į tai bus atsižvelgta. Tai derybų klausimas", - sakė E. Genvilas.

Tokiu atveju, jeigu valstybė paimtų 50 proc. pelno, ko gero, direkcija geriau aukotų valčių prieplaukos statybą. Nors šio objekto statybai jau parinktas rangovas, tačiau ES parama jam sudarytų tik apie 10 mln. Lt. Suprantama, direkcija iš dviejų blogybių rinktųsi mažesnę ir, užuot praradusi 80 mln. Lt, atsisakytų 10 mln. Lt.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder