Žvejai kalėdinio stebuklo nesulaukė

"Yra priimti teisės aktai, t. y. Žuvininkystės įstatymas, jis sąlygojo ministro įsakymą, o kvotų skirstymo komisija vadovaujasi galiojančiais dokumentais. Ji negali elgtis kitaip nei kad reikalauja teisės aktai. Žuvininkystės įstatymą gali keisti tik Seimas", - sakė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.

Vakar Klaipėdoje posėdžiavo kvotų skirstymo komisija su jos pirmininku Vytautu Grušausku priešakyje. Ji svarstė perleidžiamąsias teises naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai 2017-2019 metams.

Problema komisijai iškilo tik dėl vienos įmonės, kuri pateikė prašymą dėl žvejybos įrankių 21 bare, bet istoriškai gali gauti teisę tik 20 bare. Komisija kreipsis į ją prašydama atsakyti, ar sutinka, kad jai būtų suteikta teisė 20 bare. Jeigu nesutiks, jokiame bare tokia teisė jai nebus suteikta.

Komisija išvardino, kiek metrų tinklų ir kokiame bare gavo kiekviena įmonė iš 52 priekrantės žvejybos įmonių. Beje, užvakar ministro įsakymu panaikintas 0,7 koeficientas laivams, kurie gali plaukti toliau į jūrą. Mažiausias vienai įmonei skirtas metrų skaičius - 360, didžiausias - 45 tūkstančiai metrų.

Šiandien turėtų būti skirstomos kvotos Baltijos jūros žvejams.

Departamentas užsikimšęs ausis

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis informavo, kad į jokius žvejų prašymus palikti priekrantės žvejams ankstesnę tvarką, į Šventojoje priimtą jų rezoliuciją neatsižvelgta. Pasak jo, Žuvininkystės departamentas yra į ausis kištukus įsikišęs. Vienintelis dalykas, į kurį atsižvelgta - 2017 metais statomas vieno laivo tinklas turi būti ne ilgesnis kaip 4 km. "Ir vėl valdininkai nusivalė kojas į žvejų prašymus", - sakė jis.

Žvejai pasipiktinę tyrimais, kurie esą buvę atlikti kabinetuose ir neatitinka realybės. Pagal juos buvusi parengta nauja priekrantės žvejybos tvarka. Jiems kyla tarimų, jog tyrimams buvo gauti europiniai pinigai, kuriuos skubiai reikėjo panaudoti.

V. Grušauskas teigė, jog tas žvejų kritikuojamas pataisas kažkas inspiravo, jos negalėjo atsirasti iš niekur. Jis neneigė, kad situacija yra sudėtinga, tačiau aiškino, jog būtina laikytis galiojančių įstatymų.

Ministras turėtų stabdyti

"Dabar yra taip, kad kiekviena įmonė gali sugauti ne daugiau kaip 40 proc. visų Lietuvai skirtos kvotos žuvų. Tais 40 proc. naudojasi tik dvi įmonės, likusiai bendruomenei strimelių ir šprotų kvotos liko gal net mažiau nei 20 proc. Mums valdžia žada padaryti taip, kad kiekvienai įmonei būtų skiriama ne daugiau kaip 20 proc. kvotos, kad jos užtektų visai žvejų bendruomenei. Tada skaidyti įmones nebus naudinga. Mes prašėme, kad Seimas ta naują koncentracijos mažinimo pataisą svarstytų ypatingos skubos tvarka dar šiemet", - sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Pasak jo, jeigu ministras palaimino pataisą, jis galėtų atidėti kvotų skirstymą bent iki kitų metų sausio. A. Bargaila mano, kad kvotų skirstymas yra jo valioje. Dėl žvejams nesuprantamų priežasčių ministras kvotų skirstymą atidėjo tik 5 dienomis.

"Mums būtų gera žinia tik tokiu atveju, jeigu ministras sustabdytų gruodžio 22 d. numatytą kvotų skirstymą Baltijos jūroje. Kvotų procentams apskaičiuoti labai svarbūs yra 2016-ieji", - kalbėjo A. Bargaila.

Jo žiniomis, latviai ir estai, nusipirkę Lietuvos žvejybos laivus, užvakar padavė į teismą Lietuvos žemės ūkio ministeriją dėl neva pažeistų jų teisų, nes jie negali 2016-ųjų rezultatų įtraukti skaičiuojant kvotas.

A. Bargaila mano, kad jeigu ministras neatsipeikės, gali kilti didelis skandalas.

Kaip gyvena eiliniai žvejai

Pasak žvejo Ernesto Pociaus, Nidoje žvejojančių įmonių yra 6-7, ir žvejų vis mažėja, nes jaunimas nenori imtis šio sunkaus verslo. Žvejo Laimio Kazlausko manymu, šiuo metu Nidoje žvejų nei daugėja, nei mažėja. Yra ir pardavusių įmones, bet jos niekur neprapuolė, dirba toliau. Anot jo, jeigu sąlygos būtų geresnės, žvejų būtų daugiau. Zigfridas Kairys Nidoje priskaičiuoja apie 10 žvejybos įmonių, o anksčiau jų buvo daug daugiau. "Dabar mus valdžia taip stipriai spaudžia, kad čiaudim. Lietuva darosi policininkų kraštas. Nieko daugiau nežino, tik bausti ir bausti", - sakė Z. Kairys.

Juodkrantėje yra gal 6 žvejybos įmonės, kuriose vidutiniškai dirba po 2-3 žmones. "Mums, kaip nykstančiai rūšiai, niekas nieko neleidžia, niekas nieko nepadeda. Nei asociacijos, nei Neringos savivaldybė. Ji vis kažką žada prieš rinkimus, bet kol kas vis trinamės supuvusiuose sandėliuose. Juodkrantėje negalima statyti jokių statinių, nes čia Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Užtat nebėra nei rūkytų, nei kitokių žuvų, o šviežių žuvų parduoti negalima. Tokia mūsų politika. Kažkaip valdžia viena ranka ką nors duoda, kita atima.

Manau, pas mus per daug valdininkų yra. Valtį noriu prisiregistruoti, tris dienas lakstau su popieriukais, kad gaučiau numerį. Sovietų laikais buvo viena inspekcija, kuri mus tikrino, o dabar ar šešios, ar septynios. Paprastas žvejys turi nusimanyti ir apie "Sodros", ir apie Mokesčių inspekcijos mokesčius, saugios laivybos ir gamtos inspekcijų reikalavimus. Nėra tokios inspekcijos, kuri netikrintų žvejo. Net eigulys gali jį tikrinti. Nacionalinis parkas samdėsi, atvažiuodavo inspektoriai iš Anykščių. Dar suprasčiau, kad baustų, jeigu ant žolės automobilį pastatei, bet jie lenda ten, kur žvejai, kur unguriai, kur galima ką nors "nuskalpuoti". Atvažiuoja "reketininkai". Nei JAV, nei Norvegijoje, nei Prancūzijoje - niekur nėra tokių įstatymų kaip Lietuvoje. Tuščiomis rankomis nueini, niekas nesišneka", - nuoskaudą liejo Juodkrantės žvejys Liudvikas Valius.

Juodkrantės žvejys Rimvydas Tupikas, turintis savo įmonę, Juodkrantėje žvejoja 25 metus. Kai pradėjo, žvejybos įmonių buvo 12, dvigubai daugiau, ir darbininkų jose būdavo bent po 3-4. Jo manymu, žvejų mažėja todėl, kad žvejybos sąlygos blogėja. Žuvų mažiau, įvairių draudimų, ribojimų daugiau. Klaipėdos uostas gilintas, Kuršių mariose sūrus vanduo stovi. Kormoranų problemos niekas nesprendžia. Tiesiog pasidarė sunku išgyventi, nepavyksta uždirbti.

"Vieni įmones uždarė, o aš dar nusipirkau individualią įmonę Klaipėdoje. Ant duonos, plonai užteptos sviestu, užtenka, o pralobti nepralobsi. Išeidamas į pensiją žvejybos verslą paliksiu sūnui irgi Liudvikui Valiui", - sakė Liudvikas Valius, UAB "Kopos" vadovas, žvejojantis nuo 1990 metų.