Žvejai norėtų imtis kvotų ir aukciono

Žvejai norėtų imtis kvotų ir aukciono

Vis kylant nepasitenkinimui dėl žvejybos kvotų skirstymo, žvejai norėtų, kad šis darbas būtų perduotas į jų pačių rankas. Taip pat pageidaujama vadovauti ir Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui.

Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, Europos Sąjungos teisės aktai leidžia žvejams patiems skirstyti kvotas. Šiuo metu Lietuvoje jas skirsto Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Pasak A. Bargailos, pernai liko neišgaudyta 100 tonų menkių, todėl prarasta apie pusę milijono litų.

"Gamintojų organizacija turi geresnius svertus savo rankose, galėtų geriau kontroliuoti žvejybą ir skirstyti kvotas", - sakė jis.

A. Bargaila taip pat išreiškė nepritarimą idėjai privatizuoti kvotas - tokio dalyko, kad kvota žvejui priklausytų iki gyvos galvos, būtų paveldėjimo teisė, nesą niekur. Piktinamasi ir tuo, kad rinka esą monopolizuojama bei galima įžvelgti korupcijos apraiškų - vienai iš žvejybos įmonių atiteko net 70 proc. brėtlingių kvotos.

Žvejai taip pat labai domisi žuvininkystės produktų aukciono likimu.

"Europoje tokių aukcionų, kuriuos valdytų valstybė, nemačiau niekur", - pabrėžė A. Bargaila.

Anot jo, kol kas aukščiausiu šalies valdžios lygiu tik šnekama, jog aukcionas turėtų priklausyti žvejams, bet realių žingsnių nežengiama. Asociacija Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentui buvo pateikusi siūlymą, kad šis būtų išnuomotas žvejams, tačiau atsakymas buvo neigiamas.

"Į aukciono stebėtojų tarybą irgi neįleido", - sakė A. Bargaila.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus teigimu, dabartinė kvotų skirstymo tvarka žvejams yra įprasta ir patogi. Dėl 100 tonų neišgaudytų menkių kalti esantys patys žvejai - jeigu žvejybos įmonė mato, kad dėl kokių nors problemų nepajėgs išgaudyti kvotos, turėtų ją grąžinti skirstymo komisijai, tačiau "tempiama" iki paskutinės dienos.

"Jei būtų sakę sąžiningai, kad neišgaudys, kvota būtų atitekusi kitiems", - sakė V. Petkus.

Savo valia atidavus kvotą, kitais metais skirstant kvotas ji nemažėja, o neišgaudžius - mažinama.

Dėl korupcijos skirstant brėtlingių žvejybos kvotas V. Petkus taip pat nesutiko - kitos įmonės šių žuvų negaudančios, todėl tiek daug ir atiteko vienai iš jų. Ši bendrovė nusprendė specializuotis gaudyti brėtlingius, nusipirko du laivus, ir sėkmingai tą daro.

"Bet ir kiti gali žvejoti kiek nori, jokio trukdymo nėra", - aiškino V. Petkus.

Jis taip pat išreiškė abejonę, kad patys žvejai tikisi geriau kontroliuoti žvejybą - su tuo ir valstybė puikiai susitvarkanti. Be to, anot V. Petkaus, daugumą žvejų tenkina esama tvarka, tik jie norėtų vieno pokyčio - kad mažinant įmonės laivų skaičių nereikėtų atiduoti atitinkamos dalies kvotos.

V. Petkaus teigimu, kvotų skirstymą būtų galima atiduoti žvejams, tačiau tik ne dabar, kai veikia net 3 jų organizacijos.

"Jei duotume vienai - kiltų peštynės", - neabejojo jis.

Paskutinįkart posėdžiavusi besibaigiančios kadencijos Klaipėdos savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija priminė žvejams, kad Žuvininkystės departamentas kaip tik ruošia naują tvarką dėl kvotų skirstymo, ir pasiūlė jiems pateikti savo pageidavimus. Taip pat Klaipėdos valdžia ruošiasi raštu kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl aukciono likimo - ką planuojama su juo daryti, ar tikslinga būtų perduoti žuvininkystės produktų gamintojų organizacijoms pagal konceciją, taip pat galbūt ir privatizuoti.

Sidebar placeholder