Europos Parlamente (EP) priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad ES žuvininkystės taisyklės turi būti vienodai taikomos visiems žvejams. Jos tikslas - suvienodinti pramoninės žvejybos kontrolę ir baudas už šios srities taisyklių pažeidimus visose ES šalyse bei numatyti bendrą žvejybos inspektorių mokymo programą.
"ES valstybės skirtingai taiko tas pačias taisykles. Tai kelia klausimą dėl jų efektyvumo ir ES patikimumo", - pažymėjo EP pranešėja Isabelle Thomas.
Pasak europarlamentarų, esama žuvininkystės kontrolė gali diskriminuoti skirtingų ES valstybių verslininkus, nes "kai kurios valstybės narės organizuoja visos grandinės kontrolę - nuo žvejybos įrankio iki vartotojams patiektų maisto produktų, o kitos tikrina tik tam tikras grandis ir neįtraukia, pavyzdžiui, laimikio transportavimo ar maitinimo paslaugų". Panaši situacija ir baudų srityje, nes už tą patį pažeidimą vienoje ES valstybėje gali būti taikoma administracinė nuobauda, o kitoje - baudžiamoji atsakomybė.
EP nariai siūlo suvienodinti sankcijas pirmenybę teikiant ekonominėms, o ne baudžiamojo pobūdžio priemonėms, išplėsti kontrolę, kad ji apimtų visą gamybos grandinę, ir paskirti vieną už inspektavimą jūroje atsakingą ES instituciją, kad būtų išvengta pasikartojančios kontrolės. Rezoliucijoje pažymima, kad ES valstybės netaiko vienodų žvejybos inspektorių mokymo standartų, todėl ragina jas pasinaudoti Europos žuvininkystės kontrolės agentūros paruošta bendrąja mokymo programa.
Šia rezoliucija paremtą naują pramoninės žvejybos reglamento projektą Europos Komisija (EK) tikisi pateikti kitąmet.
Lietuvoje pramoninės žvejybos kontrolės funkciją atlieka Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius. Jo vedėjas E. Lendzbergas aiškino, jog ES teisės aktuose nustatytos vienodos pagrindinės verslinės žvejybos ir jos kontrolės taisyklės, tačiau įgyvendinant kai kurių ES teisės aktų reikalavimus palikta laisvė pačioms valstybėms spręsti, kaip tai padaryti.
"Pavyzdžiui, šalys narės pačios nustato sankcijų už žvejybos taisyklių pažeidimus sistemą, nuobaudų rūšį ir dydžius", - sakė specialistas.
Lietuvoje, pasak E. Lendzbergo, įgyvendinti visi ES keliami verslinės žvejybos reguliavimo ir kontrolės reikalavimai. "Tai patvirtina nuolat atliekamų EK auditų išvados. Mūsų šalyje tikrinama visa žuvų tiekimo galutiniam vartotojui grandis - "nuo tinklo iki lėkštės". Šią funkciją atlieka Žuvininkystės tarnyba. Jos žvejybos kontrolės pareigūnai vykdo kontrolę Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne su žvejybos kontrolės laivais, iš orlaivių virš Baltijos jūros, tikrina žuvų iškrovimus Lietuvoje ir kitose ES šalyse, žuvų transportavimą, perdirbimą, sandėliavimą ir patiekimą galutiniam vartotojui. Žuvininkystės tarnyba kartu su Lietuvos muitine kontroliuoja žuvininkystės produktų importą į Lietuvą iš trečiųjų šalių, vykdo žuvininkystės gamintojų organizacijų priežiūrą ir kitas funkcijas, susijusias su žuvininkystės sektoriaus tarptautine ir nacionaline priežiūra, reguliavimu ir kontrole. Nuo pat įstojimo į ES už pažeidimus žuvininkystės srityje Lietuvoje taikomos ekonominės, o ne baudžiamojo pobūdžio priemonės - įspėjimai, piniginės baudos, žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimas, kvotų mažinimas, leidimų sustabdymas arba anuliavimas ir kitos sankcijos", - pažymėjo pašnekovas ir pridūrė, jog mūsų šalyje yra organizuojami ir rezoliucijoje minimi tarptautinius standartus atitinkantys inspektorių mokymai, teikiamos konsultacijos dėl kontrolės sistemų taikymo pasauliniu lygiu.
Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas informavo, kad 2015 metais Žuvininkystės tarnybos pareigūnai Atlanto vandenyne patikrino 31 žvejybos laivą iš įvairių šalių. Baltijos jūroje su Žuvininkystės tarnybos kontrolės laivais pareigūnai atliko 30 žvejybos kontrolės reidų ir patikrino 94 laivus (tarp jų - 15 Latvijos), atliko 5 stebėjimo skrydžius, 48 reidus jūros pakrantėje, kurių metu patikrinti 68 laivai, atlikti 5 žuvų transportavimo patikrinimai.
Kitose ES Baltijos regiono šalyse Žuvininkystės tarnybos pareigūnai patikrino 14 laivų jūroje (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos) ir 24 krante (Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos). Taip pat atlikti 10 žvejybos laivų variklių galios patikrinimai.
Be to, 2015 metais patikrintos 3 žuvų perdirbimo ir didmeninės prekybos įmonės ir 3 iškrovimai iš trečiųjų šalių laivų Klaipėdos uoste.
Pasak E. Lendzbergo, 2015 metais Lietuvos žuvininkystės tarnybos pareigūnai nustatė 25 pažeidimus, iš kurių 1 buvo sunkus, ir pažymėjo, jog dėl įgyvendintų kontrolės ir prevencinių priemonių verslinės žvejybos pažeidimų kasmet padaroma mažiau.
Rašyti komentarą