Uostamiestyje seniūnijų nėra - miestiečių rūpesčiais rūpinasi 27 seniūnaičiai, likusių 28 kėdės - laisvos. Tad trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje ekspertai pristatė pasiūlymus, ką reikėtų daryti, jei D. Grybauskaitės vetuotą įstatymą naujas prezidentas Gitanas Nausėda nuspręstų pasirašyti.
Įmonės "Civitta", kurios specialistai rengė seniūnijų reikalingumo Klaipėdos mieste analizę, atstovas Egidijus Skrodenis akcentavo, kad seniūnijos aktualios kaimiškoms vietovėms, miestuose jų - kiek mažiau.
"Šiauliuose veikia 2 miesto seniūnijos, Kaune - 11, Vilniuje - 21. Panevėžys, kaip ir Klaipėda, seniūnijų neturi", - apie didžiuosius Lietuvos miestus aiškino E. Skrodenis.
Anot jo, vidutiniškai vienai Lietuvos seniūnijai tenka 5 tūkst. gyventojų, o štai didžiuosiuose miestuose - net 29 tūkst. gyventojų. Tad jei miesto Taryba nuspręstų steigti seniūnijas, jų Klaipėdoje reikėtų iki 5, kiekvienoje - po 5 darbuotojus. Visų jų išlaikymas metams kainuotų apie 540 tūkst. eurų.
E. Skrodenis aiškino, kad seniūnijos turėtų būti įsikūrusios ne miesto centre, o gyventojų susitelkimo taškuose: šiaurinėse ir pietinėse miesto dalyse. Be to, jų darbo laikas turėtų būti ilgesnis, kad gyventojams būtų patogu atvykti. Anot jo, viena tinkamiausių vietų, kuriose šios įstaigos galėtų įsikurti, yra prekybos centrai, mat analizė rodo, kad čia gyventojams patogiausia atvykti.
E. Skrodenis pabrėžė, kad Klaipėdos valdžiai nebūtina steigti seniūnijų, jei to nenumatytų įstatymai. Tačiau tokiu atveju rekomendavo dalį Savivaldybės specialistų perkelti į modernius klientų aptarnavimo centrus, kurie galėtų atlikti bent dalį seniūnijų funkcijų. "Jie būtų arčiau visuomenės ir galėtų suteikti viešąsias paslaugas gyventojams", - kalbėjo ekspertas.
Šiuose centruose gyventojai galėtų gauti įvairias pažymas, pristatyti dokumentus, pasikonsultuoti.
"Dėl paslaugų, kurios teikiamos Savivaldybėje (ji teikia apie 240 paslaugų), gyventojai turi atvykti į pačią Savivaldybę. Jos darbo laikas - nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos vakaro. Seniūnijose būtų teikiamos gyvenamosios vietos registravimo, laidojimo leidimų išdavimo paslaugas. Jos teiktų ir viešąsias paslaugas, būtų arčiau žmonių, kad jiems nereikėtų atvykti į Savivaldybę gauti leidimą, parašą, įsiregistruoti. Tai būtų lyg paslaugų centrai šalia žmonių. Šie centrai turėtų dirbti ilgesnes darbo valandas", - aiškino E. Skrodenis.
Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis kalbėjo, kad paslaugas, kurias siūloma teikti paslaugų centruose, galima suteikti ir elektroniniu būdu. "Norėtume, kad žmogus, sėdėdamas prie kompiuterio, viską pasidarytų - gautų pažymas ir kitas paslaugas neišėjęs iš namų. Tad ar išties šis paslaugų teikimo centrų klausimas nėra atgyvenantis?", - klausė jis.
Anot jo, paslaugų centrų steigimas tik pareikalautų bereikalingų išlaidų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą