Klaipėdos universitete vakar buvo sutikti ir pagerbti projekto "Lietuvos karo laivas "Prezidentas Smetona" dalyviai, Suomijos įlankoje identifikavę nuskendusį pirmąjį ir vienintelį karinį tarpukario Lietuvos laivą "Prezidentas Smetona" bei prekybinius laivus "Panevėžys", "Kretinga", "Utena". Iškilmingos ceremonijos metu uostamiesčio mokslininkų atradimas vadintas dovana Lietuvos šimtmečio proga, jo svarba prilyginta profesoriaus Liudo Mažylio surastam Lietuvos Nepriklausomybės Aktui, pažymėta, jog tokie jūriniai tyrimai neįmanomi nė viename kitame šalies universitete.
Tad tarp sveikinimo žodžių ekspedicijos dalyviams drąsiai skambėjo ir klaipėdiečių spaudimas dėl Klaipėdos universiteto išlikimo. Jį girdėjo ir sveikinti mokslininkų atvykusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
"Prezidentas Smetona" buvo atpažintas liepos 2 d. už 5 mylių nuo Estijos krantų, jūros dugne, apie 70 metrų gylyje.
"Klaipėdos universitetui šis atradimas svarbus kaip dar sykį pažymintis jūrinių mokslų prioritetą ir atskleidžiantis, kokie platūs yra jūriniai tyrimai, kaip juose gali atrasti savo nišą humanitarinių mokslų atstovai. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai džiugina ir garsina Klaipėdos universiteto vardą", - kalbėjo uostamiesčio Alma Mater rektorius Eimutis Juzeliūnas.
J. Petrauskienė klaipėdiečių pasiekimus įvertino kaip didelę mokslininkų dovaną Lietuvai ir lyderystės Baltijos regione ženklą. Ministrė pažymėjo, jog už tokių atradimų slypi daug darbo ir pasidžiaugė vaisingu uostamiesčio akademinės bendruomenės bendradarbiavimu su Lietuvos kariuomene bei Estijos mokslininkais. Projekto "Lietuvos karo laivas "Prezidentas Smetona" vadovui prof. Vladui Žulkui ministrė įteikė padėką ir atminimo medalį.
"Prieš mėnesį vyko aršios diskusijos "būti ar nebūti" Klaipėdos universitetui. Primenu ministrei, jog Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atrado Kaunas, o "Prezidentą Smetoną" - Klaipėda. Laukiame, ką pateiks Vilnius..." - pareiškė Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė ir įteikė ekspedicijos vadovui netradicinę dovaną - didelį butelį putojančio vyno.
V. Žulkus susirinkusiesiems trumpai papasakojo apie ekspedicijos eigą, rezultatus ir pademonstravo surastųjų laivų sonarines nuotraukas, kurios buvo užfiksuotos modernia Karinių jūrų pajėgų autonomine povandenine įranga. Pasinerti žmonėms ir iš arti nufotografuoti laivą, anot V. Žulkaus, būtų dar vienas mokslininkų tikslas. Kol kas to padaryti neleido Estijos paveldosaugos institucijos.
Profesorius pažymėjo, jog jo vadovaujama ekspedicija neatrado "Prezidento Smetonos" ir kitų nuskendusių laivų, o juos identifikavo.
"2008 metais estų mokslininkai paskelbė, jog rado "Prezidentą Smetoną", bet tai nebuvo tiesa. Laivai nebuvo ir toje vietoje, apie kurią galvojome 2009 metais. Šiuos laivus atrado ir pirmasis hipotezę, jog tai lietuviški laivai, iškėlė estų istorikas Velas Maasas, tačiau jų identifikacija buvo su klaustuku, nes estų registre iš viso yra 1 000 nuskendusių laivų. Estai bandė identifikuoti juos kaip lietuviškus laivus nagrinėdami dokumentus, jų nuskendimo aplinkybes, bet tai nebuvo padaryta iki galo, nes estams tai ir nebuvo labai svarbu. O mums svarbu. Pirmoji ekspedicija su tikslu identifikuoti laivus buvo praėjusių metų rudenį, tačiau ji nepavyko dėl Baltijos jūroje siautusių audrų. Ir šįsyk Estijos Neptūnas nebuvo mums labai palankus. Nors ekspedicija truko gana ilgai, laiko tyrimams turėjome labai nedaug ir tik naktį", - pasakojo V. Žulkus.
"Prezidentas Smetona", anot mokslininko, išlikęs gana geros būklės, maždaug 70-72 metrų gylyje, 5 jūrmylės nuo Talino.
"Sonarinėse nuotraukose matyti, jog jis iškilęs maždaug 20 metrų. Laivo priekis nulūžęs, matyt, į jį pataikė torpeda, dėl ko jis ir nuskendo. Laivas guli ant kylio, tad gana gerai matomos jo proporcijos, antstatai, charakteringos detalės, būdingos tokio tipo kariniam laivui. Mūsų darbas įsitikinti, jog tai tikrai "Prezidentas Smetona", pavyko ir, tiesą sakant, tai nebuvo labai sudėtinga, nors kilo abejonių, dėl to, kad buvo daugiau nuskendusių karo laivų. Analogas "Prezidentui Smetonai" buvo latvių "Viršaitis", taip pat sudužęs Suomių įlankoje, tačiau jis yra šiauriau, beveik Suomijos vandenyse. Todėl esame 100 procentų tikri, kad šitas laivas ir yra "Prezidentas Smetona", - užtikrino ekspedicijos vadovas.
Pasak V. Žulkaus, "Prezidentą Smetoną" techniškai galima ir iškelti, tačiau tai - ateities klausimas.
"Jeigu Lietuva nuspręstų, jog tai svarbiausias valstybingumo ženklas - tai galima padaryti, bet ar esame tam pasiruošę? Manau, kad apie tai per anksti galvoti. Dabar gi reikia pasiekti, kad laivai būtų paskelbti paveldo objektais ir labiau apsaugoti", - sakė V. Žulkus.
Informacija
"Prezidentas Smetona" - 1917 m. Vokietijoje pastatytas laivas. Lietuva jį įsigijo 1927 m. ir kurį laiką naudojo pakrantėms saugoti. Po šešerių metų perduotas Krašto apsaugos ministerijai "Prezidentas Smetona" buvo paverstas karo laivu.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą "Prezidentą Smetoną" užgrobę raudonarmiečiai kelis kartus buvo pakeitę jo pavadinimą. 1945 m. sausio 11 d. laivas, pavadintas "Koral", buvo nuskandintas Suomijos įlankoje.
SONARINĖSE NUOTRAUKOSE specialistai įžvelgia, jog laivo "Prezidentas Smetona" priekis nulūžęs, nes, matyt, į jį pataikė torpeda. Laivas guli ant kylio, tad specialistai gana gerai mato jo proporcijas, antstatus, charakteringas detales, būdingas tokio tipo kariniam laivui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą