Baroti galerijos skrydis – sužibėjo Berlyno meno mugėje ir nuraškė „ArtVilnius'20“ laurus
Baroti galerijos skrydis – sužibėjo Berlyno meno mugėje ir nuraškė „ArtVilnius'20“ laurus

Klaipėdos Baroti galerijai šie metai ypatingi: vasaros pradžioje sugrįžo į rekonstruotus savo senuosius namus fachverkiniame senamiesčio pastate, o paskui išsiveržė ir į tarptautinius vandenis – nuskambėjo Berlyno šiuolaikinio meno mugėje „Position Berlin“.

Klaipėdiečius sėkmingai pasirodė ir šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius'20” Klaipėdos Baroti galerijai šie metai ypatingi: vasaros pradžioje sugrįžo į rekonstruotus savo senuosius namus fachverkiniame senamiesčio pastate, o paskui išsiveržė ir į tarptautinius vandenis – nuskambėjo Berlyno šiuolaikinio meno mugėje „Position Berlin“. 

Baroti galerija pripažinta geriausia, įvertinta už brandaus, aukštos kokybės meno propagavimą bei pristatymą visuomenei.

Kūriniai nuplukdyti keltu

„Klaipėdai reikia ieškoti vartų ne tik į Vilniaus, bet ir Vakarų pusę, nes mūsų rinka maža ir egzistencija savajame rate yra sekli. Šiemet pralaužėme ledus, nors laikmetis buvo sudėtingas – kraustėmės iš laikinųjų patalpų, kultūrą paralyžiavo koronaviruso pandemija.

„Paskui visos kortos mums sukrito sėkmingai – Berlyno meno mugėje dalyvavome užsitikrinę Klaipėdos savivaldybės finansinę paramą. Be pagalbininkų tokio lygio renginius nuvykti beveik neįmanoma“, – pasakojo Baroti galerijos direktorė Andželika Baroti.

Prestižinėje Berlyno mugėje dalyvio mokestis ir mažiausias ekspozicijos plotą (30 kvadratinių metrų) kainuoja nuo 7 tūkst. eurų. Naujokams parduoti darbų už tokią sumą – neįmanoma ar bent jau labai sudėtinga.

Galerijai ranką ištiesė Klaipėdoje įsikūrusi Danijos laivybos bendrovė „DFDS Seaways“. Menininkų kūriniai, sukrauti į automobilį, keltu per Baltijos jūrą nuplukdyti į Kylio uostą Vokietijoje.

Tarptautinės mugės – vartai į meno pasaulį, siejamos su galerijų prestižu ir žinomumu, dailininkų kūrybos perspektyva, tolimesne jų karjera, ten galima įgyti visoms pusėms būtinos ir naudingos patirties.

Pristatė jaunus menininkus 

Baroti galerijos šeimininkams, regis, jau pasimiršo baimės, kad dėl pandemijos grėsmės keliai į Vokietiją bus užkirsti. Pradžioje jie planavo darbus išsiųsti, bet viskas kybojo ant plauko – o jeigu krovinys neateis laiku: juk Berlyno mugė vyksta tik tris dienas.

Vokietijoje galerija pristatė jaunus menininkus tapytojus klaipėdietį Rodioną Petrovą ir vilnietį Petrą Lincevičių, kuris prieš penketą metų „ArtVilnius“ mugėje pripažintas geriausiu menininku.

Berlyno mugėje savo kūrybą eksponavo dar vienas įdomus kūrėjas – performansų ir video menininkas vilnietis Dainius Liškevičius.

„Pristatę šią trijulę jautėmės drąsiai, visi autoriai – puikūs menininkai. Tačiau jiems Berlyne buvo nelengva – teko būti galerininkais, patiems sudėlioti ekspoziciją, bendrauti su lankytojais. Mes jiems iš Klaipėdos nuotoliniu būdu galėjome tik patarinėti.

„Viskas susiklostė sėkmingai – galerijos pasiuntiniai pastebėti, nupirkta nemažai darbų. Mugės lankytojai, sužinoję, iš kur jie atvyko, prisimindavo kitas Vokietijoje  savo kūrinius anksčiau pristačiusias lietuviškas galerijas“, – džiaugėsi A.Baroti.

Sulaukė publikos dėmesio

Berlyne Lietuvai be Baroti galerijos dar atstovavo „Meno niša“, AV17, ir „Meno parkas“. Lietuvių menininkų ekspozicija Berlyno mugėje buvo antroji pagal dydį po vokiečių.

„Kai kam iš šono gal atrodo, kad tokios mugės – kaip šventė. Tačiau prisistatyti menininkus ir jų kūrybą užsienyje – sunkus ir brangus darbas. Aštuonias valandas kasdien tenka bendrauti su lankytojais užsienio kalba. Tai – ir iššūkis, ir nemenkas krūvis“, – pastebėjo A.Baroti.

Specialus Berlyno mugės fondas skatina tarptautiniuose renginiuose aktyviai dalyvauti meno galerijas iš buvusios sovietinės erdvės šalių. Šiemet šio fondo lėšomis buvo paremta Serbija, Latvija ir Lietuva.

Lietuvoje vykstančiose meno parodose žiūrovai neretai eina ir praeina, kai kas kažką nufotografuoja, tačiau retai stabteli prie kūrinių, o Berlyno mugėje visi tiesiog ieško menininkų žvilgsnio, domisi technikomis, klausinėja apie kūrybą.

„Man pačiam parodose labai patinka užmegzti gyvą ryšį su publika, bendrauti – visada malonu jausti meno gerbėjais dėmesį“, – Vokietijoje patirtais įspūdžiais dalijosi R.Petrovas.

Sėkmė lydėjo ir sostinėje  

Mano galerijoms ne mažesnė atsakomybė pateikti save tinkamai ir Lietuvoje. Baroti galerija šiuolaikinio meno mugėse „ArtVilnius“ dalyvauja jau dvylika metų.

Šiemet klaipėdiečius sėkmė lydėjo ir sostinėje – seniausia uostamiečio meno galerija mugėje „ArtVilnius'20 pripažinta geriausia, pažymėta už brandų aukštos kokybės meno propagavimą ir pristatymą visuomenei.

Geriausio „ArtVilnius'20“ menininko titulas už nuolatinį fotografijos medijos permąstymą ilgametėje praktikoje skirtas šiuolaikinės lietuvių fotografijos gyvuoju klasiku vadinamam klaipėdiečiui Remigijui Treigiui, kurio kūrybą pristatė „Baroti“ galerija.

Pripažinimas – ne antpečiai

„Tokiose mugėse visada jaučiame kitų alsavimą į nugarą. Mūsų galerijai, įsikūrusiai prieš 28 metus, kasmet nustebinti sostinės publiką nėra lengva. Džiaugiamės sulaukę puikaus įvertinimo. Tai nėra perversmas, veikiau stimulas menininkams labiau pasitikėti savimi. Po tokių mugių jiems atsiveria daugiau kelių, jų kūryba susidomi kitos galerijos, meno kolekcininkai“, – kalbėjo A.Baroti.

Ne paslaptis, kad žvelgiantieji iš Vilniaus į kitas Lietuvos vietoves atokesnius šalies miestus bei regionus, ten kuriančius menininkus kartais vertina skeptiškai – kaip provinciją.

„Klaipėda pasikeitė, čia vyksta daug įdomių tarptautinių renginių. Be abejo, vilniečiams lengviau būti matomiems, trys šimtai kilometrų daro savo. Tačiau tai ne vien tik minusas – sostinė ne visada žino, ką galime padaryti“, – teigia klaipėdietis fotomenininkas R.Treigys.

Pagrindiniu meno fiestos „ArtVilnius'20“ herojumi pripažintas R.Treigys atstumų ir šlovės nesureikšmina: „Dabar kūrėjams ne taip svarbu, kur jie gyvena, – Vilniuje, Klaipėdoje ar miško glūdumoje. Pripažinimas – ne antpečiai visam gyvenimui“.

Sidebar placeholder