“Lietuvos Konstitucijoje yra parašyta, kad mūsų valstybinė kalba yra lietuvių. Turime įstatymus, turime institucijas, kurios vykdo valstybinės lietuvių kalbos priežiūrą, bet pastaruoju metu kyla labai daug aistrų ir įvairių nuomonių dėl valstybinės kalbos“, - diskusiją pradėjo lietuvių kalbos puoselėtojas Mindaugas Karalius, paprašęs politikų paaiškinti, kaip kiekvienas jų supranta valstybinę lietuvių kalbos politiką.
„Mano nuomone, turėtų nelikti valstybinės lietuvių kalbos komisijos, nes tai yra politizuota organizacija, kuriai tiek pat metų, kiek ir man. Deja, nieko gero ji dabar ir nebedaro. Ji pražiopsojo tokius procesus, kad jaunimas jau rašo nelietuviškais rašmenimis“, - rėžė Seimo narys Gintaras Vaičekauskas.
Simonas Gentvilas svarstė, kad šiandieninė lietuvių kalba itin griežtai reguliuojama, kartais net perlenkiama lazda.
„Gal nebūčiau toks griežtas, kaip mano kolega Gintaras Vaičekauskas. Kalbos komisiją, manau, reikia išlaikyti, bet reikėtų kalbėti ir apie kalbos evoliuciją. Man patinka, kad kalbos ekspertai randa lietuviškus pakaitalus iš kitų šalių atėjusiems skoliniams, bet reikia pripažinti, kad kartais lazda perlenkiama. Pavyzdžiui, kodėl įmonių pavadinimai negali būti užsienio kalba? Beje, šią savaitę Ūkio ministerija pateikė pataisymus, kad būtų leidžiama tai daryti. Manau, kad būtų galima diskutuoti apie tai, kiek griežtai reikėtų reguliuoti tuos dalykus. Pavyzdžiui, Islandijoje yra ypač griežta kalbos komisija, kuri reguliuoja netgi asmenvardžius. Norint vaiką pavadinti vienu ar kitu vardu, reikia gauti komisijos leidimą. Manau, kad tokiu atveju jau stipriai perspausta“, - nuomonę išsakė S. Gentvilas.
Algimantas Kirkutis priminė, kad lietuvių kalba yra viena seniausių kalbų, tad turi būti itin puoselėjama ir prižiūrima.
„Mano nuomone, visose valstybinėse institucijose turėtų išlikti griežtai lietuvių kalba“, - minėjo A. Kirkutis.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir Dainius Kepenis. Jis priminė, kad buvo surinkta kone 70 tūkstančių gyventojų parašų, kad pirmame paso puslapyje asmenvardžiai būtų rašomi tik lietuviškais rašmenimis, o reikalui esant, lotyniškos abėcėlės rašmenis būtų galima naudoti antrame puslapyje.
„Ir taip jau per daug į savo kalbą esame įsileidę amerikonizmų ir anglizmų, nebevartojame „š“ ir „ž“, tad reikia būti griežtesniems šiuo klausimu. Pavyzdžiui, estai jau seniai susitvarkė savo raidynus internete, o mes iki šiol negalime to padaryti“, - kalbėjo D. Kepenis.
M. Karalius priminė, kad pagrindinis valstybinės kalbos politikos tikslas – plėsti valstybinės kalbos vartojimą.
Seime yra pateikti net 4 projektai dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose. Du iš jų siūlo leisti asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides, kiti du tam prieštarauja. Pastarieji siūlo lotyniškas raides leisti naudoti ne pirmame puslapyje esančiame pagrindiniame įraše, o, pavyzdžiui, antrame ar tolesniuose puslapiuose.
„Pirmas etapas bus pasas, tada ir lentelės gatvėse. Esu kategoriškas šiuo klausimu, negali būti jokių išlygų“, - savo nuomonę išsakė D. Kepenis.
„Jei dabar įsileisime tris raides, paskui gali tekti ir hieroglifus įsileisti. Tuomet prarasime stuburą“, - antrino A. Kirkutis.
„Liberalai visada manė, kad asmenvardis yra asmens nuosavybė, o ne tautos. Valstybės tėvas Jonas Basanavičius savo pavardę rašė su „sz“, „Aušros“ laikraštis taip pat buvo rašomas su „sz“. Reikia pabrėžti, kad mes kalbame tik apie lotyniškų raidžių vartojimą pasuose ir niekur kitur“, - kitokios nuomonės laikėsi S. Gentvilas.
„Jei asmenvardis yra asmens nuosavybė, gal tuomet aš galiu jį nusipirkti?“ – replikavo M. Karalius.
Jis akcentavo, kad visame pasaulyje pavardės yra rašomos valstybine kalba.
„Galų gale rašydami pavardes valstybine kalba panaikiname diskriminaciją pagal tautybę“, - minėjo M. Karalius.
Diskusijoje svarstyta ir apie tai, ar tikrai dera Lietuvos energetinę laisvę simbolizuojantį SGD terminalą vadinti nelietuvišku „Independence“ pavadinimu. Kiek vėliau prisijungęs Naglis Puteikis pasižadėjo šiuo klausimu užsiimti.
„Atsiprašau, kad iki šiol neištesėjau šio pažado“, - sakė N. Puteikis.
„Pagalvokime ir apie kitus mūsų identitetą žalojančius pavadinimus, pavyzdžiui, upės pavadinimas „Danė“, ar „Dangė“. Kreipiausi į valstybinę lietuvių kalbos komisiją, bet ji neleidžia grąžinti Dangės pavadinimo“, - minėjo S. Gentvilas.
Į susitikimą buvo pakviesti visi Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai, bet atvyko tik G. Vaičekauskas, S. Gentvilas, N. Puteikis, A. Kirkutis ir D. Kepenis.
Rašyti komentarą