Donelaičio aikštė: nerimsta aistros dėl medžių

Donelaičio aikštė: nerimsta aistros dėl medžių

Uostamiesčio visuomenininkų ataką dėl ketinimų iškirsti medžius atlaikiusi konkurso komisija vakar išrinko tris geriausias Kristijono Donelaičio aikštės sutvarkymo architektūrines idėjas.

Tačiau kurie iš penkių pateiktų darbų buvo pripažinti geriausiais, neskelbiama, nes esą tokios buvo konkurso taisyklės.

Skirtingos nuomonės

Atvirą aikštės sutvarkymo architektūrinės idėjos konkursą surengė prieš beveik ketverius metus įkurtas labdaros ir paramos fondas "Žaliuok, mano mieste". Vakar įvyko viešas konkursui pateiktų idėjų svarstymas.

Pasak fondo valdybos pirmininko skulptoriaus Arūno Sakalausko, jo steigėjams - uostamiesčio dailininkams, architektams, juristams, verslininkams - rūpi miesto viešųjų erdvių sutvarkymas. Fondas bendradarbiauja su miesto Savivaldybe. 2014-aisiais jau norėta sutvarkyti K. Donelaičio aikštę, bet nepavyko.

Anot A. Sakalausko, tvarkyti aikštę reikia todėl, kad apie 70 proc. jos medžių yra ligoti, po kelerių metų jie pradės virsti.

Tačiau kai kurie visuomenės atstovai netiki tokiomis išvadomis ir mano, kad jos komercializuotos. Asociacijos "Klaipėdos žalieji" atstovai teigė, jog kreipėsi į nepriklausomus dendrologus. Jie atvyko į Klaipėdą kovo 3 d. ir esą padarė išvadą, kad reikia palikti liepomis apželdintą aikštę, nes miesto istoriją atspindi ne tik pastatai, bet ir želdiniai. Kartu sutinkama, kad virstančią liepą ir liepų eilę tarp gatvės ir pėsčiųjų tako reikėtų pašalinti.

Pasak Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos nario architekto Vaidoto Dapkevičiaus, nebeaišku, kokių mokslininkų išvada būtų tinkama - vieni cituoja vienus, kiti - kitus. Anot jo, Klaipėdoje želdiniai skaudi tema, tačiau reikia bandyti rasti kompromisą.

"Donelaitis yra mūsų istorija - o jūs norite jį taip apiplikinti", - kalbėjo viena klaipėdietė.

Kita gailėjo medžio, kuris lyg ir apkabinęs Donelaičio paminklą.

"Pamatykite Klaipėdą paprasto žmogaus akimis", - pageidavo moteris.

Tuo metu miesto Tarybos narys Vytautas Čepas jau prieš kurį laiką viešai išsakė nuomonę, kad "didžiulių medžių pavėsyje stūksanti skulptūra iš toliau greičiau primena rusų valstietį Ivaną Susaniną, miškuose paklaidinusį lenkų karius, nei kad lietuvių literatūros pradininką".

"Klasiko paminklas, pagal idėją turėjęs tapti pagrindiniu skvero akcentu, kažkaip savaime ištirpo, tapo sunkiai pastebimas, o važiuojant gatve net neįtarsi jį ten esant. Skveras tiesiog prašosi rekonstrukcijos, naujo žvilgsnio į tai, kas beviltiškai paseno, ir tik laiko klausimas, kada vieta taps pavojinga žmonėms Specialistai sako, kad ten reikia nupjauti senas liepas ir vietoje jų pasodinti tokiam skverui deramų augalų, kurie neužstotų paminklo ir atidengtų už jo nugaros esančius istoriškai vertingų pastatų fasadus. Būtina pakeisti skvero dangą, nutiesti naujus takus, sutvarkyti apšvietimą, pastatyti patogius suolus - viską padaryti taip, kad skveras trauktų žmones ne tik per Donelaičio gimtadienį sausio 1-ąją, kad į jį galėtų ateiti pensininkai, dabar nuolat besiskundžiantys, jog neturi kur pasėdėti ir pailsėti, mamos su mažais vaikais, kad čia būtų galima jaukiai organizuoti įvairius literatūrinius renginius. Negi reikia laukti, kada liepos pradės griūti pačios ar, neduok Dieve, dar ant ko nors užvirs", - anksčiau teigė V. Čepas.

Pažėrė kritikos

Visus penkis darbus recenzavusi kraštovaizdžio projektus kurianti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto dėstytoja Giedrė Ingrida Laukaitytė-Malžinskienė kiekvienam iš jų turėjo kritinių pastabų.

Recenzentės manymu, K. Donelaičio aikštė turėtų būti nagrinėjama kaip skveras. Keisti susiklosčiusias struktūrines erdves esą būtų pavojinga, išvalyti medžius iš erdvių - ydinga. K. Donelaičio paminklas, anot jos, turi išlikti toje pačioje vietoje.

Darbo "Metų atspindy" autoriai siūlo kurti stačiakampę aikštę, medžius šalinti ir neatsodinti. Tačiau tokiu atveju riboto dydžio aikštei kurtas paminklas, anot recenzentės, įgautų svetimą, jam primestą charakterį. Simbolikos atžvilgiu tokia aikštė esą labiau tiktų karaliui Vilhelmui, ji būtų pernelyg paradinė.

Projekte "Aikštės pavasaris" erdvinė simetrija švelniai suardoma - siūlomas ne miško, o miesto želdynas. Dėmesys sutelktas į erdvę priešais paminklą. Toks variantas esą labiau tiktų valstybinėms šventėms minėti, o rekreacijos požiūriu aikštė nėra tinkamai įvertinta. Medžiai esą primena vaismedžių sodą, "žaidžiama" tuo, kad K. Donelaitis mėgo sodininkauti.

Darbe "Keturi metų laikai" išryškinamai keturi skvero kampai, kurie yra patekimo į jį taškai, tačiau jie "lieka tarsi be turinio". Kad jie yra keturi metų laikai, nusakoma tik architektūrine kalba. Pasak recenzentės, poezijos kodavimas kietoje medžiagoje pasmerktas nesėkmei. Jos manymu, nereikėtų taip bandyti pranokti K. Donelaitį. Rekreacijos funkcija čia irgi esą menkai nagrinėjama.

Darbe "Debesų sodas" pasirinktas parkinis planavimo principas. Paliekamos keturios sveikos senos liepos. Želdiniai primena sakurų sodus, o ne kuklias liuteroniškas tradicijas. Skveras primena botanikos sodą ir nieko bendro, anot recenzentės, su K. Donelaičiu neturi.

Specialistė konstatavo, kad darbe "Devizas - 745748" želdinių sezoniškumas nėra tinkamas. Sprendžiant rekreacijos klausimus sūpynės ir sėdimieji-gulimieji suoliukai sunkiai dera.

Darbai kitąmet?

Po viešo pristatymo komisija, tarp kurios narių buvo ir kraštovaizdžio specialistų, ir Klaipėdos universiteto atstovų, uždarame posėdyje aptarė darbus. Vakar jie balsavo, priėmė sprendimą, tačiau nei darbų, užėmusių pirmą, antrą ir trečią vietas, pavadinimai, nei jų autoriai viešai dar neskelbiami. Pagal taisykles, pirmiausia apie tai turi būti pranešta minėto fondo ir Lietuvos architektų sąjungos interneto svetainėse.

Komisija spręs, ar tęsti derybas su konkurso pirmos vietos laimėtoju dėl projekto rengimo, ar jis dar turėtų būti tobulinamas. Projekto rengimą finansuos fondas. Lėšų projektui įgyvendinti bus ieškoma kartu su miesto Savivaldybe.

A. Sakalausko manymu, techninis projektas būtų rengiamas apie pusę metų, o realūs darbai galėtų būti pradėti jau 2018-aisiais.

RECENZIJA I. "Metų atspindy" paminklas esą įgautų svetimą, jam primestą charakterį, o aikštė būtų pernelyg paradinė.


RECENZIJA II. "Aikštės pavasaris" esą labiau tiktų valstybinėms šventėms minėti, o rekreacijos požiūriu aikštė nėra tinkamai įvertinta.


RECENZIJA III. "Keturi metų laikai" rekreacijos funkciją irgi menkai nagrinėja.


RECENZIJA IV. "Debesų sodas" esą primintų botanikos sodą.


RECENZIJA V. "Devizas - 745748" želdinių sezoniškumas nėra tinkamas, supynės ir sėdimieji-gulimieji suoliukai sunkiai dera. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder