Aplinkosaugininkai siekia, kad būtų įvesta privaloma 100 eurų rinkliava visiems ant skardžio besituokiantiems asmenims ir iškylaujantiems vestuvininkams. Mat būtent jie yra itin pamėgę gausiai žmonių lankomą vaizdingą skardį.
„Jis tapo savotiška VIP vestuvių vieta. Situacija - kone nebevaldoma, nes vestuvininkai net užsitveria teritoriją „Stop“ juostomis, ten iškylauja, palieka visokių šiukšlių. Jie naudojasi parko infrastruktūra nemokamai, todėl sieksime, kad būtų renkamas privalomas mokestis. Už surinktus pinigus būtų tvarkomas kasmet vis labiau slenkantis skardis“, - LŽ sakė Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Darius Nicius.
Jis atskleidė, kad kai kurie jaunavedžiai fiktyviai prisiregistruoja Klaipėdos rajone vien dėl teisės tuoktis ant Olandų Kepurės.
Užsitveria juostomis
24,4 metro aukščio Olandų Kepurė, esanti tarp Girulių ir Karklės, - vienas iš PRP kraštovaizdžio perlų, todėl visais metų laikais tai itin lankoma vieta. Skardį ir nuo jo atsiveriančią panoramą dažnai fiksuoja gamtos fotografai. Atšilus orams Olandų Kepurės lankytojų srautai taip padidėja, kad skardžio viršūnė būna tiesiog nusėta žmonių.
Anot Klaipėdos rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Dalios Freigofaitės, vien šiemet norą surengti santuokos ceremoniją ant Olandų Kepurės jau pareiškė apie 20 porų. Tačiau šis skaičius visiškai neatspindi realios situacijos, mat čia vestuvininkų delegacijos atvyksta kone kas savaitgalį vien dėl fotosesijų. Neretai Olandų Kepurė pasirenkama ir kaip iškylos, šampano gėrimo ir pokylių vieta.
LŽ žurnalistui ne kartą yra tekę matyti vestuvininkų paliktas prie pušų kamienų pririštas „Stop“ juostas, nors ši vieta yra vieša ir negali būti daroma jokių kliūčių norintiesiems čia apsilankyti. Po vestuvininkų iškylų čia lieka nemažai šiukšlių.
„Žmonės dažnai skundžiasi, kad dėl vestuvininkų negali ne tik prieiti kur nori, bet ir fotografuotis, nes tam tinkamiausias vietas čia būna užėmę išsipustę iškylautojai. Iš tikrųjų net nežinome, kiek tų vestuvininkų delegacijų iškylauja, nes registruojame tik išvykstamąsias santuokas ant Olandų Kepurės“, - LŽ sakė D. Freigofaitė.
Bėda ta, kad dėl didelių žmonių srautų numindoma žolė, o nelikus augalijos atsiveria smėlėti plotai, kurie po lietaus virsta įgriuvomis. Taip vis labiau nyksta ir pati Olandų Kepurė, po audrų virsta medžiai, savo darbą atlieka molingą skardį graužiantys požeminiai šaltiniai.
Kaip slenka skardis, galima įsitikinti vien pažvelgus į informacinį stulpelį. Dar pavasarį stovėjo ant viršūnės, o dabar yra nuvirtęs į apačią.
Įsiregistruoja fiktyviai
PRP vadovas D. Nicius LŽ teigė, kad turistai Olandų Kepurę toliau galės lankyti nemokamai, o štai vestuvininkams ruošiamasi įvesti privalomą 100 eurų mokestį.
„Jei jie renkasi tą VIP vietą ceremonijoms, piknikams, tegul už tai moka. Pastebėjome įdomią tendenciją: gauname raštus dėl leidimo tuoktis ant skardžio iš to paties buto. Išsiaiškinome, kad jame registruota vestuvių organizatorių įmonė. Spėjame, kad žmonės yra fiktyviai registruojami tame bute vien tam, kad galėtų tuoktis ant Olandų Kepurės. Pavyzdžiui, jaunoji, lietuvė, gyvena Airijoje, o jaunasis - tame bute. Jame „gyvena“ dar dešimt jaunųjų, o jų antrosios pusės - emigrantai“, - atskleidė jis.
D. Niciaus manymu, atėjo laikas įvesti savotišką ekonominį reguliavimą, kuris arba apribotų vestuvininkų norus tuoktis ant skardžio, arba pradėtų duoti naudos PRP.
„Kiekvieną vasaros savaitgalį ant skardžio pilna vestuvininkų. Jie atsiveža visokių arkų, šiukšlina, triukšmauja, iškylauja, taip sukeldami nepatogumų parko lankytojams. Manome, kad reikia reguliuoti tų vestuvinių iškylų skaičių ir leisti ant Olandų Kepurės organizuoti daugiausia dvi ceremonijas per dieną“, - parko vadovas.
Paklaustas, ar 100 eurų mokestis keliautų tiesiai į PRP direkcijos sąskaitą, D. Nicius atsakė neigiamai.
„Tai būtų savivaldybės vietinė rinkliava, tad ir pinigai patektų į merijos sąskaitą. O jau iš jos galėtų būti skiriami pinigai kad ir Kretingalės seniūnijai, kuri už tas vestuvininkų įmokas tvarkytų Olandų Kepurę ir jos prieigas. Taip būtų logiška ir sąžininga. Yrantis skardis kasmet reikalauja papildomų darbų, o jiems atlikti seniūnija neturi pinigų. Mes taip pat negalime skirti tiek lėšų, kiek reikia“, - tikino parko direktorius.
Mokėtų tik iškylaujantieji
Šią savaitę lankymosi ant Olandų Kepurės apmokestinimo klausimas svarstytas specialiai suburtoje darbo grupėje, kuriai vadovauja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.
„Jokių sprendimų kol kas nebus. Dabar tik vyksta diskusijos, todėl net nenorėčiau reikšti išankstinės savo nuomonės. Jei darbo grupė nuspręs, kad vestuvininkų lankymąsi ant skardžio reikia apmokestinti, bus rengiamas tarybos sprendimo projektas. Bet kuriuo atveju kalbame apie kitus metus“, - LŽ teigė S. Karbauskas.
D. Freigofaitės manymu, papildomai 100 eurų apmokestinti oficialias civilinės santuokos ceremonijas, vykstančias ant Olandų Kepurės, būtų netikslinga.
„Žmonės ir taip už teisę susituokti gamtoje sumoka 60 eurų mokestį. Labiau akcentuočiau būtinybę apmokestinti tuos vestuvininkus, kurie rengia ant skardžio iškylas. Turistai, regioninio parko lankytojai dėl jų tikrai patiria nepatogumų“, - kalbėjo valdininkė.
PRP esantis Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinis apima 123 hektarų plotą. Čia saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka.
Rašyti komentarą