"Klaipėdos Smeltė" jau kuris laikas švarina teritoriją griaudama pastatus, kurių nebebus galima pritaikyti gamybinei veiklai, ir atlaisvina ją konteinerių krovai. Žinia, čia turi įsikurti konteinerių, kurie bus atgabenami didžiuliais okeaniniais konteinervežiais, paskirstymo centras. Iš jo mažesni laivai konteinerius išgabens į kitų šalių uostus.
Pati konservų gamykla, vadinamoji konservinė, buvęs pastatas monstras, be jokios naudos riogsojęs teritorijoje keliolika metų, buvo nugriautas dar 2011 metais. Šprotų cechą griauna ta pati UAB "Vilniaus betono demontavimo technika", likvidavusi ir konservų gamyklą, naudojanti itin modernias technologijas. Ji karpo betoną, smulkina ir ardo, atskiria metalą, rūšiuoja statybos medžiagas. Tokie griovimo darbai visai netrukdo "Smeltės" veiklai, bet kainuoja šimtus tūkstančių litų.
Kai kuriuos pastatus teritorijos nuomininkei teko gana brangiai įsigyti iš jų savininkų. Kai bankrutavo garsioji Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra", jos pastatai buvo išparduodami aukcione. Buvo suskubusiųjų nusipirkti nebrangiai, o paskui iš to uždirbti.
Nemažai pastatų buvo nugriauta dar tais laikais, kai "Klaipėdos Smeltei" vadovavo ir jos akcijas valdė Marinas Gusiatinas. Seniai jau nebeliko nei katilinės su garsiuoju kaminu, kulinarijos cecho, vadinamosios tralinio laivyno remonto bazės, okeaninės žvejybos bazės, rūkyklos, medienos apdorojimo dirbtuvių ir kt. Kai kurie jų buvo griaunami naudojant dinamitą ir sprogdinant.
Šprotų cechas užsiliko, nes jo savininkai nuolatos keitėsi. Galų gale, kai jis atiteko UAB Birių krovinių terminalui, "Smeltei" pavyko susitarti ir atlikti tam tikrus mainus.
Patį pastatą netruks nugriauti, tačiau po žeme yra dar rūsiai, kuriuose buvo įrengtos plytelėmis išklotos patalpos su voniomis, konvejerinės linijos jungė šprotų cechą su pačia konservų gamykla. Pasak "Smeltės" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, rūsiai buvo apžiūrėti, juose ko nors vertingo, ką reikėtų išsaugoti ateities kartoms, nėra likę.
R. Juškos teigimu, norint įrengti konteinerių saugojimo aikšteles, pastatai turi būti nugriauti iki pamatų, esantis teritorijos paaukštinimas nukastas, visa teritorija turi būti lygi. Visus šprotų cecho griovimo darbus tikimasi pabaigti iki balandžio.
Griaunami ir kiti pastatai, neseniai buvo likviduotas sandėlis, esantis šalia dabartinio administracijos pastato, šiemet kovą ketinama griauti ir 4 aukštų sandėlį.
Griaunamieji pastatai "Smeltės" nuomojamoje teritorijoje buvo statyti sovietmečiu, tad istorinės vertės neturi. Bendrovės vadovo teigimu, paveldosaugos objektų buvusio žvejybos uosto teritorijoje nėra. Tačiau dar yra klaipėdiečių, kurių gyvenimas buvo susijęs su tais pastatais, jiems tai - gyvenimo dalis.
Taip jau atsitiko, kad Lietuvai nereikėjo okeaninės žvejybos laivyno, buvo sunaikinta ir žuvies produkcijos gamybos pramonė. Dabar Lietuvos žvejai Baltijos jūroje sugautas žuvis gabena neretai ar į Švediją, ar Latviją, o lietuviai valgo latviškus šprotų konservus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą