Į Taikos vėliavą reagavo skeptiškai

Pasaulinė kultūros diena pirmą kartą buvo minima 1935 metais, balandžio 15 d., Vašingtone. Tais metais 21 Amerikos žemyno dalis ratifikavo Rericho paktą - sutartį dėl istorinių paminklų, mokslo įstaigų ir meno apsaugos tiek karo, tiek taikos metu. Šio pakto simboliu tapo Taikos vėliava.

M. Tumšys dar kartą priminė Kultūros dienos Klaipėdos mieste minėjimo tradicijas, akcentuodamas įvairių renginių gausą ankstesniais metais ir ta proga siūlė surengti atvirų durų dieną meno erdvėse, kad žmonės galėtų laisvai į jas ateiti ir pabendrauti su meno atstovais.

Anot kitų, posėdyje dalyvavusių tarybos narių, prieš keletą metų jau buvo organizuojamos atvirų durų dienos šiai progai paminėti, tačiau didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Visiškai ši idėja atmesta nebuvo. Pasiūlyta ir kitų, tokių, kaip suburti visas kultūros bendruomenes į bendrą renginį, o taip pat pabandyti įtraukti jaunimą į minėjimo organizavimą.

M. Tumšys taip pat iškėlė klausimą dėl Taikos vėliavos naudojimo kultūrinėse įstaigose.

M. Tumšys priminė įvykusį incidentą 2019 metais, kuomet Taikos vėliava buvo panaudota Donecke kaip Rusijos okupacijos pateisinimo simbolis. Po šio įvykio šalyje kilo didelė diskusijų banga dėl šios vėliavos reikšmės ir asociacijų.

Taikos vėliavoje vaizduojamas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris skritulius baltame fone. Trys skrituliai įvardijami kaip mokslo, religijos ir meno simboliai. Kitur šie ženklai aiškinami kaip praeities, dabarties ir ateities herbas.

Tarybos nariai svarstė, ar tikrai šios vėliavos kėlimas Klaipėdoje, minint Pasaulinę kultūros dieną yra reikalingas.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys, architektas Vladas Balsys teigia, kad Kultūros dienos minėjimas Klaipėdoje vyks, tačiau dėl Taikos vėliavos kėlimo abejojo.

"Nežinau ar Mariui pavyks "prijaukinti" naują vėliavą mūsų bendruomenėje per ateinantį dešimtmetį. Aš nesu prieš jos kėlimą. Tik manau, kad jeigu žmonės jos nenorės, tai natūraliai ji ir "neprigis". Ji nėra mūsų krašto vėliava".

Klaipėdos miesto mero pavaduotojas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narys Arvydas Cesiulis taip pat pritarė V. Balsio minčiai, kad šis simbolis mūsų visuoemenėje yra svetimas. "Pasisakau už kultūrą, pritariu atvirų durų dienoms ir kitoms formoms, kai menas ir kultūra ateina pas žmones, o vėliavos kabinimo iniciatyvą vertinu skeptiškai".

Kultūros ir meno tarybos pirmininkas dr. J. Genys, apibendrindamas išsakytas kitų posėdžio narių nuomones, teigė, kad pritaria iškeltoms idėjoms dėl Pasaulinės kultūros dienos minėjimo. Tačiau vėliavos kėlimo klausimas taip ir liko galutinai neišspręstas. "Toks simbolis turi išgyventi daug metų, kad taptų bendruomenės savastimi", - kalbėjo pirmininkas.