Įvertinta „Grigeo Klaipėda“ padaryta žala gamtai – 48 mln. eurų

Antradienį Seimo narė, klaipėdietė L.Girskienė, pati daugybę metų kovojusi su taršiomis uostamiesčio įmonėmis, informavo, kad bendrovės „Grigeo Klaipėda“ padaryta žala gamtai, kai į aplinką buvo leidžiamos ne visiškai išvalytos nuotekos, siekia 48 mln. eurų.

„Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūra AB „Grigeo Klaipėda“ įteikė Aplinkos apsaugos departamento parengtą ir patikslintą 48 mln. Eur civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje“, – pranešė Seimo narė.

O.Vėbrienė informavo, kad žala apskaičiuota griežtai vadovaujantis ikiteisminiame tyrime surinktais ir pateiktais duomenimis ir dokumentais. „Visiškai atmetėme emocijas – svarbiausia teisės raidė, nes byla, neabejoju, bus precedentas. Neslėpsiu, suvaldyti emocijas buvo išties sunku. Tiesiog aplinkai padarytą žalą visada sunku skaičiuoti, lyg tie milijonai sugrąžintų tai, kas prarasta. Įstatyme viskas paprasta, elementaru: žalą aplinkai padariusieji privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei – iki pirminės, tokios, kokia buvo, ir atlyginti visus nuostolius. Realybė kitokia. Laukia teisminiai procesai...“, – informavo departamento vadovė.

Sausio 7-ąją vykusios spaudos konferencijos metu Klaipėdos apygardos prokurorai, net ir prabėgus metams nuo vadinamojo „Grigeo Klaipėda“ skandalo, neįvardyjo žalos gamtai. Tačiau tuomet pabrėžta, kad vien bauda gali siekti apie 5 mln. eurų. „Tikrai daugiau nei vienas milijonas eurų“, – tik tiek lakoniškai apie galimą žalos dydį gamtai pranešė tada prokurorai.

Vadina pamoka verslui

Ligita Girskienė 15min teigė, jog ši žinia jai buvusi didelė staigmena, tačiau labai džiuginanti. Tiesa, moteris sako, jog milijoninė suma kelia klausimą, ar „Grigeo Klaipėda“, jei būtų įrodyta tokia žala, sugebės atlyginti tokį jos dydį ir nebankrutuos.

„Aš ploju rankom, kad iš tikrųjų paskaičiavo logiškai ir, manau, kad atgraso tokį verslą nuo galimybės pakartoti visą scenarijų. Iš tikrųjų, turi būti pamoka visam verslui, kad už tokį veiksmą yra pakankamai didelis atoveiksmis. Su bendruomenės nariais svarstėm įsitraukti civiliniais ieškovais į prokuratūros inicijuotą teismo procesą, rinksimės artimiausiomis dienomis, ieškosim teisininkų, kurie pagelbėtų. Jei bus įrodyta, akivaizdu, kad ir bendruomenei yra žala, visuomenės sveikatai – žmonės maudėsi, valgė žuvį ir kvėpavo jų smarve, nuotekos buvo pilamos į gruntą, yra daug argumentų. Ieškojome precedento ES šalyse, bandysim įsitraukti civiliniais ieškovais. Lietuvoje nėra buvę tokios praktikos”, – kalbėjo „Grigeo Klaipėda“ istoriją apie Kuršių marių teršimą kartu su kitais visuomenininkais narpliojusi Ligita Girskienė, rudenį patekusi į Seimą. Apie galimą civilinio ieškinio sumą kol kas L. Girskienė sako nebuvo kalbėta.

Anot moters, ginti klaipėdiečius nuo tokio įmonės poelgio galėtų imtis ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Komentuoja „Grigeo Klaipėda" generalinis direktorius Tomas Eikinas

Esame nustebę dėl šiandien gauto Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio „Grigeo Klaipėdos" atžvilgiu dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Išanalizavę gautą dokumentą pasigendame argumentacijos, kuo remiantis buvo apskaičiuota tokia suma. Dokumente nėra informacijos, kaip buvo nustatyta žala, padaryta Kuršių marioms, ar buvo pakenkta florai ir faunai, vandens būklei. Turime tik įvardintą skaičių, kuris paskaičiuotas pagal seną Aplinkos ministro dar 2002 metais patvirtintą metodiką. Nėra pagrįsta, kaip buvo paskaičiuota žala ir kiek ji atitinka realią situaciją. Atsižvelgiant į visa tai, šiuo momentu yra sudėtinga plačiau komentuoti ir vertinti pateiktus skaičius.

Mes suprantame tyrimą apsunkinančias aplinkybes, kadangi nėra duomenų, kokie tikrieji kiekiai nepilnai išvalytų nuotekų pateko į Kuršių marias. Todėl, esant tokiai neapibrėžtai situacijai ir vertinant žalą gamtai, reikia remtis objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, kaip tai ir numato visoms Bendrijos narėms privaloma Europos Parlamento priimta Direktyva 2004/35/EB, ką ir padarė nepriklausomi užsienio ekspertai iš „TIG Environmental". Jų parengtą ataskaitą bei siūlymus dėl aplinkos atkūrimo priemonių esame pateikę Aplinkos apsaugos departamentui dar praėjusių metų lapkričio mėnesį, tačiau iš departamento negavome jokio atsakymo.

Atliekant poveikio aplinkai tyrimą bei atkūrimo priemonių plano rengimą buvo remiamasi Aplinkos apsaugos agentūros, „Klaipėdos vandens", Klaipėdos jūrų uosto direkcijos monitoringų, Klaipėdos universiteto atliktų Kuršių marių būklės tyrimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatais. Atkreipsiu dėmesį, kad įvertinus visus šiuos viešai prieinamus duomenis nepriklausomi užsienio ekspertai padarė išvadą, jog „Grigeo Klaipėdos" nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.