Šių metų turgus skyrėsi nuo ankstesniųjų – buvo demonstruojami kultūrinio paveldo amatų gaminimo procesai: klumpių drožimas (Lietuvoje jau nykstantis amatas), keramikos dirbtuvės, audžiamos juostos senovinėmis staklėmis, drožinėjimai iš medžio. Vaikams taip pat buvo siūlomi edukaciniai užsiėmimai – lėlių pynimas, mezgimas, iš tošies drožiami barškučiai, o Jonas Kavaliauskas tradiciniais žaidimais subūrė visą minią mažųjų turgaus lankytojų.
Renginio organizatorė Irena Armonienė džiaugėsi ir turistų gausa iš užsienio: ,,Atvykusieji iš kitų šalių apžiūrinėjo dirbinius, domėjosi kultūrinio paveldo amatais, ragavo tradicinių lietuviškų patiekalų“. Ji teigė, kad Jomarko turgus siekia išlaikyti tradicijas ir kiekvienais metais lankytojus džiuginti vis didesne amatinkų gausa bei naujovėmis. Šiais metais be edukacinių užsiėmimų buvo rengiamos pokalbių rubrikos ir naujų talentų pasirodymai. Organizatorė pažymėjo, kad šiemet dėl didelio turgaus prekeivių skaičiaus Jomarko šventė išplėtė savo erdvę.
Turgaus amatininkai ir prekeiviai taip pat džiaugėsi žmonių gausa ir prekyba. Jie sakė, kad užsieniečiai labiau linkę pirkti smulkius daiktus ir suvenyrus. "Dažniausiai turistai ieško mažų dirbinių, kuriuose atsispindėtų šalies simbolika ir neužimtų daug vietos lagamine“, – juokauja gintaro papuošalais prekiaujanti Audronė. Tuo metu lietuviai dažnai perka tai, kas yra reikalinga ir naudojama kiekvieną dieną: mediniai šaukštai, pinti krepšiai, lininės skrybėlės ir vilnonės šlepetės. O paskutinę turgaus dieną nesidrovi ir derėtis: "Pastebėjau, kad lankytojai sekmadienį yra labiau linkę derėtis nei kitomis dienomis“, – patirtimi dalijosi duonos gaminiais prekiaujantis Jonas.
Apsilankiusieji Jomarke sako, kad šiemet viskas yra kiek brangiau, o pardavėjai nėra linkę nuleisti kainų: ,,Ateidama į turgų tikėjausi, kad daug neišlaidausiu, tačiau, kai viskas atrodo taip skaniai ir gražiai – sunku susilaikyti“,– atvirai apie savaitgalinį apsipirkimą kalbėjo Adelė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą