Kad išėjusieji liktų atmintyje

 Sekmadienio popietę, gausus Klaipėdos Vytautų klubo narių būrys, prisiminė Šviesios atminties savo narius, jie lankė ir atminimo žvakele pagerbė išėjusiuosius Vytautus – tuos, kurie ilsisi Lėbartų kapinėse. 

Apmąstyti žmogaus trapumą

Pagerbti Anapilin iškeliavusius Vytautus nesutrukdė net žvarbus vėjas, dulksna. Bėga metai, mažėja Vytautų gretos, tačiau tie, kurie likę, nepamiršta savo bendražygių. Žvakelės uždegimas ant buvusio  kolegos  kapo – tai puiki proga apmąstyti buvimo šioje žemėje prasmę ir paprašyti visiems Dievo palaimos. 

Amžinosios vertybės, jų puoselėjimas neįmanomas be žmonių bendrystės, buvimo kartu. Klaipėdos Vytautai savo veikla, prasmingomis iniciatyvomis gražiai įsijungė į Klaipėdos miesto visuomeninį gyvenimą. Juos vienija bendri tikslai.

Diskusijos, domėjimasis krašto istorija, kultūra, ieškojimas pilietiškumo apraiškų, gebėjimas nelikti nuošaly esminių istorinių įvykių akivaizdoje, gerbti tautos praeitį, jos kultūrą, skleisti sukauptas žinias, dalintis jomis – visa tai mus padaro tikraisiais žmonėmis.

Kapų lankymas padeda atminti tuos, kurių jau nebėra šalia, apmąstyti žmogaus kelionę šioje žemėje, jos laikinumą, kuriame gausu visko – ir kančios, ir džiaugsmo, ir vargų, ir rūpesčių.

Atminimo malda, žvakės šildanti liepsna, priartina mus prie nematomos, anapusinės tikrovės paslapčių. Visos nesėkmės, kančios, nesmagios būsenos praeina, o mirtis – tai jokiu būdu ne pabaiga. Tai tik perėjimas į kitą – nepaprastą, anapusinę tikrovę.

Už kiekvieno žmogaus gyvenimo – didžiulė patirtis

Klaipėdos Vytautai aplankė Vytauto Šliogerio – gerai žinomo klaipėdiečio architekto kapą. V. Šliogeris  darbavosi tiriant ir puoselėjant Klaipėdos, Mažosios Lietuvos, Neringos kultūrinį paveldą, prikėlė naujam gyvenimui šio krašto architektūros paminklus. Jis sukosi Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės gretose.

2020 metų, vasario 19 dieną bus minimos  ilgamečio Klaipėdos Vytautų klubo pirmininko Vytauto Blūšiaus netekties metinės.

Aktyvus visuomenininkas, išugdęs būrį chorvedžių, parašęs nemaža straipsnių ir chorų koncertų recenzijų, parengęs ir išleidęs mokslinių metodinių darbų ir mokymo priemonių, ilgam išliks jo bendražygių atmintyje. 

Viena svarbiausių Vytauto Blūšiaus kūrybos sričių – kompozitoriaus veikla.

Tai liudija daugelio lietuvių sąmonėje įsitvirtinusios nuoširdžios ir mielos Maestro dainos, tapusios mūsų savasties reiškėjomis.

O daina „Auki berželi“ – tai it kompozitoriaus vizitinė kortelė, kurią atpažįsta visa Lietuva, ir net didelė dalis lietuvių išeivių Amerikoje bei kitur. Dabartinis Vytautų klubo pirmininkas – Vytautas Alenskas, tarė žodį visiems, susirinkusiesiems.

Jis akcentavo, kad  už kiekvieno žmogaus gyvenimo slepiasi didžiulė patirtis, o V. Blūšius buvo vienas iš Vytautų klubo įkūrėjų, antrasis jo pirmininkas, būręs Vytautus bendrai veiklai net dvi kadencijas.

Klaipėdos Vytautų klubo nariai lankė ir Karinių jūrų pajėgų veterano, atsargos komandoro Vytauto Sirevičiaus kapą.

Vytautas Sirevičius prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų atkūrimo dirbdamas dar 1991 m. Krašto apsaugos ministerijos suburtoje karinio laivyno atkūrimo klausimams nagrinėti Ekspertų taryboje.

Vėliau, jau 1992 m. atsikūrus Karinėms jūrų pajėgoms iki 1995 m. tarnavo, vykdydamas Personalo viršininko pareigas. 

Nepaisant stipraus vėjo, dulksnos, buvo aplankyti kitų  Vytautų kapai.

Priartėti prie amžinybės

Žvakelė ant Anapilin iškeliavusio  bendražygio kapo, artėjančių vėlinių nuotaika  – visa tai leidžia priartėti prie amžinybės, suvokti, kad kelionė šioje žemėje nesibaigia tuo, ką mes regime.

Sakoma, kad žmogus nemiršta tol, kol  apie jį kažkas prisimena, kol apie jį kalba jo darbai. 

Klaipėdos Vytautai, kartu su dabartiniu šio klubo pirmininku Vytautu Alensku, prisiminė visų savo bendražygių svarbiausius veiklos faktus,  jų nuopelnus.

Dalindamiesi prisiminimais klubo nariai tarsi vėl susitiko su draugais. Jie apmąstė didžiulę Dievo dovaną – žmogaus gyvenimo kelionę, kuria mes visi einame,  gyvendami, dirbdami, įsiliedami į visuomenines organizacijas ir taip ieškodami gilesnės dvasinės prasmės.