Kas gali padėti kaimynams įveikti per metų metus išsikerojusią nesantaiką, nuspręsti, kurie iš jų teisūs, kurie - ne. Viena kaimynė prie namo sodina tujas, kita jas išrauna. Kviečiami policininkai, aplinkosaugininkai, žurnalistai. Šie įdedama nemažai pastangų, bandydami išsiaiškinti situaciją. Praeis kiek laiko, ir vėl tos pačios kaimynės, bet jau dėl kokio nors kito dalyko rašys skundus, prašys apginti nuo terorizmo ir chuliganizmo Lietuvoje. Kas gali sustabdyti tokią gyvenimo košmare karuselę?
Jau nebe pirmą kartą esame kviečiami atvykti į Girulius gelbėti kaimynų terorizuojamų žmonių. Susidaro įspūdis, kad tokioje gražioje vietoje žmonės nesugyvena labiausiai. Daugiausia ginčų kyla namuose, turinčiuose po keturis butus. Esą vienas kaimynas terorizuojamas, kad išsikraustytų, ir jo butą galėtų užimti kiti. Tiek vieni, tiek kiti rašo raštus Savivaldybei, policijai, Nacionalinei žemės tarnybai, žurnalistams, įrodinėja savo tiesą atsinešdami daugybę prikauptų susirašinėjimo su valdiškomis institucijomis raštų.
20 pareiškimų policijai
Neseniai į redakciją pagalbos kreipėsi 1943-aisiais gimusi Ona (vardas pakeistas). Ji teigia, kad ją jau 10 metų terorizuoja kaimynė Marytė (vardas pakeistas), nes nori pasidaryti įvažiavimą per jos sklypelį, be to, bando ją privesti sutikti su jai nenaudingu detaliuoju planu. Senolė sako išgyvenantį baisų košmarą, nes norima ją priversti parduoti savo butą.
Į redakciją moteris atbėgo tada, kai rado išrautas savo sodintas tujas, ištryptas gėles. Ji įtaria, kad tai padarė artimiausia kaimynė.
Ponia Ona tikino turinti Savivaldybės leidimą toms tujoms. Labiausiai ją papiktino tai, kad iškviesti policininkai nereagavo į chuliganizmo atvejį sakydami, kad tai bendraturčių kivirčas. Moteris sakosi parašiusi 20 pareiškimų policijai, ir nieko. Ji klausia, ar niekas negali jos apginti nuo kaimynės terorizmo.
Ponia Ona kreipiasi į Savivaldybės administraciją, kaip į vienintelę jai padedančią instituciją. Jos manymu, košmaras baigtųsi, jeigu bendraturčiams nesutariant žemės sklypo dalių dydis būtų nustatomas apskrities viršininko sprendimu atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį.
Pakalbėjome su žmonėmis, gyvenančiais kitame name. Jie mano, kad Marytė esanti baisus žmogus ir tikrai terorizuoja ponią Oną. Jųdviejų nesutarimai yra jau labai seni. Anot kaimynų, blogiausia, kad to namo gyventojai nesusitvarkė dokumentų, t. y. nepasidalino bendro žemės sklypo prieš pirkdami butus, todėl ir pykstasi dabar. Dujų, elektros spintas perkelia be jokių projektų, viena jų buvo atsidūrusi net visai kitų kaimynų kieme.
Rašo melagingus skundus
Ponia Marytė, gyvenanti tame name nuo 2003 metų, tvirtina priešingai, kad tai ji esanti auka, tai ji turinti trylika metų kęsti ponios Onos terorą. Ir ne ji viena, o visi trys kaimynai esantys jos įkaitai. Ji nededanti parašų, netvarkanti dokumentų ir t. t. Esą Ona net negyvenanti tame name, labai dažnai išvažiuojanti į Vokietiją, o kai grįžta, pradeda terorizuoti kaimynus. Ji tiesiog užverčianti visus melagingais skundais. Ponia Marytė aiškino, kad jai jau trūkusi kantrybė ir ji duodanti kaimynę į teismą dėl jos persekiojimo.
Marytė tvirtino, kad Ona pasodino tujas bendro naudojimo žemėje, ko negalima daryti be kaimynų sutikimo, o Savivaldybės leidimą jas sodinti turinti tik ten, kur yra laisvo naudojimo žemė.
Paklausta, ar išrovė tas tujas, ponia "Marytė" atsakė: "Kodėl žmogus, žinodamas, kad negalima sodinti, vis tiek sodina?".
Tiek viena, tiek kita moteris sakosi turinčios pakankamai dokumentų, įrodančių jų teisumą. Jų kaltinimams vienai kitai surašyti neužtektų viso laikraščio numerio.
Pažeidėjai - bauda, pranešėjai - tyrimas
Prie namo, kur gyvena tos kaimynės, susitikome ponios Onos iškviestus Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros atstovus vyr. specialistą Nerijų Pocių ir jo kolegą Marių Sandą. Beje, šios moters pranešimą agentūra gauna jau ne pirmą kartą. Pasak N. Pociaus, daugiau kaip pusė agentūros gaunamų iškvietimų yra dėl kaimynų nesusitarimų.
Tuo metu nė vienos kaimynės nebuvo namuose, bet įsitikinome, kad tujos tikrai išrautos. N. Pocius sakė, kad, jeigu bus įrodyta, jog kaimynė tai padarė neteisėtai, jai teks atlyginti žalą. Aplinkosaugininkai turėjo išsiaiškinti, ar tujos buvo valstybiniame sklype, iškviesti ponią Marytę pasiaiškinti, užklausti policininkų, kokį incidentą jie fiksavo ir t. t. Kitaip sakant, aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą.
N. Pocius paaiškino, kad privačiose valdose želdiniai nėra saugotini. Jie saugotini valstybinėje žemėje, pavyzdžiui, prie daugiabučių, bendro naudojimo teritorijose. Jose imti ir išrauti augalus negalima, reikalingas koks nors leidimas.
Baigiantis gegužei aplinkosaugininkų tyrimas dar nebuvo baigtas, neapklausta ir įtariama pažeidėja. N. Pocius sakė, kad, ko gero, jai bus skirta bauda, nes taip elgtis imti ir išrauti pati augalų negalėjo.
O pranešėja bus perduota Nacionalinei žemės tarnybai, nes ji be jokio projekto pasodino tujas valstybinėje žemėje. N. Pociaus teigimu, leidimo ponia Ona neturi, tik Savivaldybės raštą, kad jos žemėje augančių medžių savavališkai šalinti negalima.
"Tai miesto administruojamas plotas, tujų pasodinimas jame gali būti traktuojamas kaip žemės užgrobimas", - sakė aplinkosaugininkas. Taigi aplinkosaugininkai ruošia raštą Nacionalinei žemės tarnybai, kad ištirtų, ar nėra savavališko žemės užgrobimo.
Beje, poniai Onai jau yra surašytas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus reikalavimas geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę iki šių metų birželio 23 d. Jai dar 2015 metų gruodžio 9 d. buvo surašytas administracinių pažeidimų protokolas dėl valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo. Ji ten esanti įrengusi alpinariumą, trinkeles, tvoros konstrukcinius elementus bei želdinius, formuojančius uždarą privačią erdvę. Už tai gresia bauda nuo 300 iki 500 eurų.
Ponia Ona nesupranta kodėl ta pati tarnyba teigia, kad kaimynės trinkelėmis išklotas takas bendro naudojimo sklypo dalyje be jos sutikimo, nieko nepažeidžia, o jos želdiniai kenkia ir turi būti pašalinti.
Reglamentuoja civilis kodeksas
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, ar galima, ar ne išrauti tujas kieme reglamentuoja Lietuvos civilinis kodeksas.
Jeigu viename žemės sklype yra keli šeimininkai, norėdami tvarkytis tą žemės sklypą, jie turi tarpusavyje kažkokiu būdu susitarti. Vienas norėdamas imtis kokių nors veiksmų, turėtų atsiklausti kito.
Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad žemės sklypo bendrasavininkiai turi nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Ji įregistruojama ir patvirtinama nekilnojamojo turto registre. Nustatant tą tvarką sklypas suraikomas tam tikrais gabaliukais, kurių kiekvienas priskiriamas naudotis konkrečiam asmeniui. Kartu būna suformuojama ir sklypo dalis, kuri naudojama bendrai. Paprastai tai būna ta dalis, kuri yra po pastatu, su nuograndomis, su priėjimo takais, įvažiavimais ir pan.
Jeigu būtų nustatyta tokia tvarka, tada ponia Ona savo sklypo dalyje galėtų sodinti tujas. Tačiau dar yra reglamentuotos taisyklės, kokio aukščio krūmai, kokiu atstumu nuo sklypo ribos turi būti sodinami ir t. t. Jeigu sodinama ant vidinio sklypo padalinimo ribos, privalu atsiklausti kito bendraturčio. Žodžiu, taisyklės tokios pačios kaip ir tos, kurios reglamentuoja, kaip reikia elgtis su gretimo namo kaimynu, jeigu norima statyti tvorą ar sodinti kokius nors želdinius ant sklypo ribos. "Jeigu kaimynas nesutinka, reikia atsitraukti reglamentuotu atstumu nuo sklypo ribos, ir tada viskas išsisprendžia", - sakė Savivaldybės atstovas.
G. Pociaus teigimu, Savivaldybė jokių leidimų ką nors sodinti privačiuose ar išnuomotuose sklypuose neduoda. "Savivaldybė negali kištis į tuos reikalus, kokius augalus žmonės savo nuosavuose sklypuose sodina. Ji tik išduoda arba neišduoda leidimų statyti statiniams, jeigu jiems privalu gauti statybos leidimą. Sklypo bendraturčių santykius reguliuoja Civilinis kodeksas. Jeigu kaimynai nesusitaria, reikia kreiptis į teismą", - sakė G. Pocius.
Jo teigimu, nei dujų, nei elektros skydinių žmonės patys negali kelti kitur. "Visų pirma tam reikia specialiųjų žinių. Abejoju, ar dujų bei elektros apskaitos spinta yra jų nuosavybė. Tai ESO priklausantis daiktas ir tarnaujantis jų pastatui. Jeigu neturėdamas specialių žinių imsiesi tvarkyti inžinerinę įrangą, gali ir žūti, sukelti sprogimą ar gaisrą. Jeigu pasikeitė aplinkybės, gyventojai pirmiausia turi kreiptis į ESO", - aiškino G. Pocius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą