Liepos 29-rugpjūčio 1 dienomis Klaipėda priims prestižinės tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ships Races" laivyną.
Lenktynės prie Klaipėdos uosto vartų finišuos liepos 29-ąją, šeštadienį, kai uostamiestyje jau visu tempu šurmuliuos Jūros šventė. Labai didelis sujudimas vyks ir ant vandens. Kad šventė nebūtų sugadinta, reikia, kad visų atsakingų tarnybų, kurios dirba laivui įplaukiant į uostą, darbas būtų sklandus, kad visų jų veiksmai būtų suderinti iš anksto.
Į Lietuvos uostą atplauksiančių laivų sąraše šiuo metu jau yra 81 burlaivis, iš jų 40 yra didieji. Toks skaičius, pasak VšĮ "Klaipėdos šventės" jūrinių projektų koordinatorės, šio projekto vadovės Violetos Ulevičienės, mūsų nedideliam uostui yra tikras iššūkis.
Suprantama, vienos Kruizinių laivų krantinės burlaiviams švartuoti tikrai neužteks. Uosto specialistų apskaičiavimais, vien didžiųjų burlaivių, A klasės laivų, bendras ilgis sudarys apie 1,5 km. Todėl didžiausias rūpestis, V. Ulevičienės teigimu, ir yra laivų švartavimas. Teks, ko gero, glaustis bortas į bortą, nors, pasak projekto vadovės, burlaivių įguloms toks variantas patinka labiau, nei kai laivai būna išmėtyti po visą uostą.
Kaip sukamasi iš padėties
Tokiai regatai priimti uoste reikia apie 700 tūkst. eurų. Vyriausybės buvo prašoma skirti bent 300 tūkstančių, o per 400 tūkst. eurų apsiėmė padengti Klaipėdos savivaldybė. Deja, Lietuva uostamiesčio šauksmo neišgirdo, ir jam vienam teko prisiimti šią naštą.
"Burlaivius mes priimsime gerai", - įsitikinęs "Klaipėdos švenčių" direktorius Romandas Žiubrys.
Šiuo metu bandoma perskirstyti regatos biudžetą, mažinti kai kurių pozicijų išlaidas, kitaip sakant, mažinti sąmatą, nes trūksta būtent tų 300 tūkst. eurų. Rėmėjų atsiranda, tačiau jie dažniausiai skiria ne pinigų, o siūlosi teikti paslaugas.
Tam, kad mažesnius laivus būtų galima švartuoti Danės upėje, reikalingų pontonų techninė specifikacija, derinant su buriuotojais, jau parengta. Dalį tų pontonų bus galima pritaikyti ir ploto poreikiams.
Greičiausiai tuos pontonus bus pavesta įsigyti biudžetinei įstaigai "Klaipėdos paplūdimiai", kuri juos ir administruos. Kovą planuojama biudžete daryti pakeitimą ir skirti pinigų jiems įsigyti.
Pasak R. Žiubrio, tai nebus vienkartinis pinigų išleidimas. Pontonai bus įveiklinti ir vėliau. Klaipėdoje jų labai trūksta. Pavyzdžiui, tokios įrangos reikia norint Danės upėje švartuoti istorinės flotilės laivus, kad juos galėtų apžiūrėti žmonės per Jūros šventę. Įstaigos vadovas mano, kad miestui tie pontonai atsipirks.
Laivų įguloms reikės labai daug geriamojo vandens. Ketinama kalbėtis su bendrove "Klaipėdos vanduo" ir ieškoti būdų, kaip būtų galima sumažinti kaštus bent šioje srityje. Toks bendradarbiavimas galėtų būti kalbant ir apie locmanus, kurie pasitiks bei į uostą atlydės burlaivius, ir apie krantinių nuomą, bunkeriavimo, agentavimo paslaugas ir kt.
"Ta parama paslaugomis irgi yra pinigai, kurių nereikėtų mokėti", - sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Grėsmė valstybės įvaizdžiui
"Gaila, kad esame palikti vieni atstovauti Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Laimė, uoste dirbančios institucijos supranta situaciją ir miesto poreikius vertina labai atsakingai. Kito pasirinkimo šiuo metu neturime.
Nuėjus tokį ilgą organizacinį kelią, dabar dėl tokios "smulkmenos" kaip Vyriausybės finansavimo negavimas imti abejoti renginio reikalingumu būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Trauktis neturime kur. Juo labiau kad Klaipėda bus tas uostas, į kurį suplauks didžiausias laivų skaičius iš visų penkių regatą priimsiančių uostų", - kalbėjo V. Grubliauskas.
Panašus iššūkis Klaipėdos laukė 2009-aisiais. Tačiau, pasak mero, tada nebuvo tiek daug laivų, tada Vyriausybė buvo labiau orientuota į jūrinės valstybės sampratą ir nereikėjo jos įtikinėti, kaip tai svarbu yra visai šaliai. Laikai pasikeitė, laivų skaičius išaugo, Klaipėdos vardas labiau žinomas pasaulyje.
"Tikiu, jog ateis laikas, kai valstybė susivoks, kad nepuoselėjant jūrinės valstybės įvaizdžio iškyla didelė grėsmė likti valstybe prie jūros", - sakė V. Grubliauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą