Kaip lietuvininkai margučius margino?

Tautodailininkė, margučių meistrė Angelė Rauktienė papasakojo, kaip margučius dažė Mažosios Lietuvos regiono gyventojai, pasidalijo paslaptimis, kaip išgauti ryškias kiaušinių spalvas ir kaip atrasti tvirčiausią margutį, lemiantį sėkmę ir turtus visus metus.

Angelė Rauktienė su vyru Vytautu, kuris taip pat yra tautodailininkas, medžio drožėjas, gyvena Šilutės rajone, Balčių kaime.

Savo sodyboje tautinio paveldo puoselėtojai įkūrė Margučių muziejų, kuriame sukaupta keli tūkstančiai margučių iš viso pasaulio.

Vašku išmargintus kiaušinius pirmiausia reikia merkti į šviesesnius dažus, paskui vėl vaškuoti, po to į tamsius dažus.

A. Rauktienė kiaušinius margina ne tik prieš Velykas, bet visus metus. Ekspoziciniai margučiai yra tuščiaviduriai, įvairiausiais raštas išskutinėti arba vašku išmarginti.

"Vašku marginti kiaušinius reikia praktikos.

Kuo daugiau margini - tuo greičiau ir gražiau pavyksta. Man tai - kaip meditacija", - sakė tautodailininkė, Klaipėdos etnokultūros centre vykusiame susitikime su klaipėdiečiais.

Primityvūs įrankiai

A. Rauktienė pristatė ir įrankius, reikalingus kiaušiniams marginti. Tai pieštukų pavidalo lazdelė, į kurią įsmeigta kanceliarinė adatėlė su galvute. V. Rauktys sumeistravo žvakides: ant medinės lentelės pastatyta arbatinė žvakutė, o virš jos iš vielos išlankstytas stovelis, laikantis metalinį kamštuką. Į kamštuką įdėtą tikrą bičių vašką (jokiu būdu ne parafiną) arbatinė žvakutė pašildo, ištirpina ir tada juo marginamas baltas, virtas kiaušinis.

Įrankiai, skirti kiaušiniams vašku marginti.

"Jeigu tokiu būdu marginsite kiaušinį pirmą kartą - rekomenduoju iš pradžių ant popieriaus nusipiešti, kaip jis atrodys, kokiais raštais marginsite", - patarė A. Rauktienė.

Natūraliems dažams reikia laiko

Tautodailininkei viena įdomiausių kiaušinių marginimo proceso dalių - dažų paruošimas. "Ant Velykų stalo būtinai turi būti tamsių kiaušinių, kad turtų netrūktų ir žemės gėrybės gerai derėtų. Juodą spalvą galima išgauti natūraliais dažais. Tačiau juos pasiruošti reikia iš anksto. Pavasarį nugenėtame sode, nuo nupjautos obels, taip pat nuo juodalksnių reikia nulupti žievę ir užmerkti ją vandenyje. Dar į tą indą reikia pridėti kokių surūdijusių gelžgalių. Geras dažas bus tik po savaitės, dviejų", - sakė A. Rauktienė.

Populiariausiems margučių dažams iš svogūnų lukštų pagaminti, anot A. Rauktienės, pirmiausia reikia suvalgyti 5 kg svogūnų, o jų lukštus užplikyti vandeniu. "Kiek lukštų bus, kiek ilgai jų dažuose bus laikomi kiaušiniai - varijuoja ir kiaušinių spalva nuo tamsiai rudos, plytinės ir iki vos rusvos. Gelsva spalva kiaušinius dažo žalias šienas. Burokėliai - žemės spalva. Kad spalva būtų ryškesnė į natūralius dažus būtinai reikia įpilti acto, o į sintetinius - druskos. Tik acto nepadauginkite, kad rūgštis lukšto "nesuėstų",- - įspėjo meistrė.

Vašku numargintus kiaušinius A. Rauktienė deda į šaltą dažų tirpalą ir kaitina 15 minučių ant labai labai silpnos ugnies, kad vanduo vos judėtų. O tada nudažytus kiaušinius traukia ir kuo skubiau valo vašką. "Jeigu kiaušinis atrodo per tamsus pašviesinti galima su citrinos rūgštimi, actu", - patarė tautodailininkė.

Ryškiausi lietuvininkų kiaušiniai

Pati A. Rauktienė gimusi Suvalkijoje, tačiau atitekėjusi į Mažąją Lietuvą paiso šio regiono papročių ir tradicijų, kurios gerokai skiriasi nuo kitų šalies regionų.

"Šiame regione kiaušinių marginimas nuo seno labiau vaikų užsiėmimas.

Suaugusieji daugiau dėmesio skyrė maldai, namams tvarkyti. Būtinai būdavo kepamas Velykų pyragas, vafliai", - sakė tautodailininkė.

Pasak A. Rauktienės, Mažojoje Lietuvoje dažniau būdavo vienspalviai ryškūs kiaušiniai. "Čia anksčiau nei kitur atsirado ir išpopuliarėjo sintetiniai dažai kiaušiniams dažyti.

Tad Klaipėdos krašto margučiams būdingos ryškios spalvos: raudona, mėlyna, juoda. Taip pat buvo dažomi kiaušiniai ir svogūnų lukštais.

Prieš merkiant kiaušinius į dažus, vaikams duodavo ištirpintų gyvulinių riebalų.

Mažieji, pamirkę pagaliuką į tą lajų, užrašydavo ant kiaušinio savo vardą, palinkėjimą ar dar ką nors. Paskui, panardinus į dažus, riebalais ištepta vieta nenusidažydavo, ir tie užrašai išryškėdavo.

Tautodailininkas Vytautas Rauktys žmonos Angelės margučiams pagamino specialų stovą.

Išskirtinė šio regiono tradicija dėti kiaušiniams lizdelius lauke, sode, kurių vaikai Velykų rytą turėdavo ieškoti", - pasakojo A. Rauktienė.

Anot meistrės, marginti vašku kiaušinius Mažojoje Lietuvoje imta vėliau.

"Šio kiaušinių marginimo būdo lietuvininkai išmoko iš žemaičių, tačiau taikė jį savitai - atvirkščmui yra kanceliarinis peiliukas popieriui pjaustyti. Su juo skutinėti labai patogu.

Kai atšimpa - galiuką nulauži ir darbą tęsi", - patarė meistrė ir įspėjo, kad kiaušinių skutinėjimas trunka kelias valandas.

Meistrės margučių lėkštė traukė žiūrovų dėmesį.

Tad šiais laikais, kai visi skuba ir neturi laiko, šis kiaušinių marginimo būdas tampa vis retesnis. Meistrė prisipažino, kad ir pati nevengia greitų kiaušinio marginimo būdų, kuriuos išbando su anūkais.

"Tampriai susukam virtus kiaušinius į tualetinio popieriaus skiauteles ir apliejame įvairių spalvų dažais.

Palaikome, kol dažai įsigeria į lukštą. Išeina labai spalvingi margučiai. Šis būdas labai paprastas ir vaikams labai patinka", - sakė A. Rauktienė.

Skilusį išduos garsas

Per Velykas norime, kad margučiai būtų ne tik gražūs, bet ir tvirti. Nuo seno tikima, jog tas, kurio kiaušinis tvirčiausias - bus laimingas, sėkmingas ir turtingas visus metus.

Ką daryti, kad kiaušiniai neskiltų?

A. Rauktienė juokiasi. "Deja, stebuklingo recepto nėra. Svarbu kiaušinius į vandenį dėti ne iš šaldytuvo, o kambario temperatūros, virti ant silpnos ugnies, tačiau jie vis tiek skyla.

Kai išverda - į vandenį reikia įdėti druskos - tada pasimato, kurie kiaušiniai suskilo. Juos galima iš karto į mišraines pjaustyti.

O jeigu kiaušiniai jau nudažyti, skilusį atpažinti galima iš garso, jis čaižesnis nei sveiko kiaušinio", - pademonstravo A. Rauktienė, atsargiai pabelsdama kiaušinius į stalą.

Ženklų kalba

Pagonių religijoje kiaušinis dėl ovalios formos simbolizavo kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą.

Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė, todėl per Velykas dažnai žaidžiama - vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu.

Dėl to margučiai buvo ridinėjami - susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojus.

Velykoms kiaušiniai marginami ne vien dėl grožio.

Kadaise kiaušiniai būdavo ir auka dievams. Aukojama būdavo įvairiais būdais - pačiam su malda kiaušinį suvalgant, užkasant jį į žemę arba sudeginant ir pelenus išbarstant.

Todėl kiaušinių marginimas bei spalvos turi magišką reikšmę. Vienaip būdavo marginama norint, kad grūdai derėtų, kad gyvuliai gerai augtų, kitaip - kad vaikai sveiki būtų, dar kitaip - lengvai mirties valandai.

Kiekvienam dievui būdavo skiriamas savas ženklas.

Atėjus krikščionybei, pavasario šventė sutapatinta su Kristaus atgimimu.

Lietuvai tapus katalikišku kraštu, dievams skirtus ženklus imta slėpti ornamentais.

Tik žinantieji galėjo suprasti, apie ką kalbama ir kam skirtas margutis.

Pavyzdžiui, namų dievams skirti kiaušiniai marginami spiralės ornamentu, Žemynai – augaliniais motyvais. Ant kiaušinių galima pamatyti eglutes, rombus, saulutes, žalčiukus, mėnuliukus, žvaigždes, kryžiukus. Svastika, vadinamuoju malūnėliu, puoštas margutis gali atnešti įvairių gėrybių.

Margutis su pasaga simbolizuoja laimės ir sėkmės linkėjimą, o margutis su koriuko ar šešiakampės akelės simboliu buvo dovanojamas moterims linkint gero gyvenimo.