Norą dalyvauti konkurse taip pat viešai išreiškė Kaunas, Plungė, Druskininkai, Jonava, Radviliškis bei Panevėžys. Paraiškas pagal naujas taisykles, teigiančios, jog miesto dydis nesvarbus, vertins tarptautinė komisija.
Iš viso, rengiant paraišką, prisidėjo per 600 bendruomenių atstovų, o asocijuotais programos partneriais sutiko tapti Skuodo, Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Klaipėdos universitetas.
"Vien tai, kad šiam tikslui gebėjome suvienyti visą regioną, yra didelis mūsų laimėjimas. Mūsų paraiška stipri tuo, kad ji yra regioninio pobūdžio. Ši iniciatyva nėra nuleista iš viršaus, ji nėra sugalvota valdininkų, tai yra ambicija, kuri gimė bendruomenės viduje", - vakar viešai pristatant paraišką kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus pažymėjo, kad Lietuva turi 99 kilometrus paplūdimio ir tikino, kad pajūris yra išskirtinis ne tik savo kultūra, bet ir turizmo prasme. Tad jis kartu su Neringos meru Dariumi Jasaičiu patikino paraiškos sėkme neabejojantys.
Kokie gi bus tikslai ir siekiai, jei uostamiestis taps Europos kultūros sostine? Anot Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, svarbiausia į kūrybinius procesus bus įtraukti bendruomenę ir suvienyti Vakarų regioną, sykiu atsiverti pasauliui ir kviesto žmones atrasti šio krašto istorinį, kultūrinį bei gamtinį unikalumą.
Jei Klaipėda taptų Europos kultūros sostine, pasak N. Laužikienės, tai padėtų "dekoncentruoti Lietuvos kultūrinį gyvenimą". Juk dabar didžiausias dėmesys esąs nukreiptas į sostinę.
Kuo šis kraštas gali būti įdomus Europai, daug spėlioti nereikia. Tai, anot paraiškos rengėjų, unikali pajūrio gamta bei laisvesni žmonės. Paraiškos rengėjai mano, kad Klaipėda yra puiki vieta dirbti ir sykiu ilsėtis. Tokį reikšinį atspindi pasaulyje vis labiau populiarėjanti sąvoka "workation".
Trijų pajūrio miestų parengta Europos kultūros sostinės programa suskirstyta į 4 esmines kryptis - "Kintantis identitetas", "Gyvybinga bendruomenė", "Ateities kultūra" bei "Erdvė kurti ir ilsėtis".
Jas sudaro kryptį atitinkančios strategijos bei "Kultūros švyturiai" - plataus spektro projektai, orientuoti į išskirtinumą, europinę dimensiją, kokybę, prieinamumą visuomenei bei tęstinumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Rengiant paraišką teko nubrėžti projekto perspektyvą, aprašyti, kaip bus valdoma projektą administruosianti įstaiga, koks šios paraiškos europinis kontekstas, ką mes galime pasiūlyti Europai, aprašyti kultūros ir meno renginių programą.
Tiesa, šiandien konkrečių momentų atskleisti paraiškos rengėjai dar nenori, nors ir prasitarė, jog didelį dėmesį kreips į ir miestų miegamuosius rajonus, kad jie įgautų naują kokybę bei veidą.
Preliminariai numatoma, kad Klaipėdos kartu su Neringa ir Palanga parengtos programos biudžetas sieks apie 30 mln. eurų. Šios lėšos būtų skiriamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei Europos Sąjungos ir kitų fondų. Dalį programos įgyvendinimui reikalingų kaštų numatoma padengti ir privačių rėmėjų lėšomis.
Preliminarus programos biudžetas bendrai planuojamas penkeriems metams (nuo 2017 m. iki 2022 m.), o minėtos lėšos būtų skiriamos programos įgyvendinimui, reklamos kaštams ir kitoms projekto išlaidoms.
Taip pat iki 2022-ųjų Klaipėdoje, Neringoje ir Palangoje numatoma renovuoti, modernizuoti ir išmaniesiems kultūros ar aktyviems socialiniams visuomenės poreikiams pritaikyti apie 40 kultūros infrastruktūros objektų ir viešųjų erdvių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą