Klaipėdiečiams aktualūs klausimai - Seimo nariams
Susitikime merijoje, dalyvaujant Seimo nariams Eugenijui Gentvilui, Nagliui Puteikiui, Irenai Šiaulienei ir Pranui Žeimiui, buvo aptartos šešios temos, susijusios su sveikatos apsaugos, transporto, civilinės saugos, daugiabučių namų renovacijos, nekilnojamojo kultūros paveldo, švietimo bei Gyventojų pajamų mokesčio surinkimo klausimais.
Išlaiko "Vilties liniją"
Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė Seimo nariams priminė, kad Klaipėda vien tik iš savo biudžeto jau keletą dešimtmečių išlaiko psichologinės pagalbos tarnybą "Vilties linija", teikiančią anonimines psichologines konsultacijas telefonu.
"Svarbiausias šios tarnybos uždavinys - savižudybių prevencijos užtikrinimas. Tarnyboje dirba 3 darbuotojai bei savanoriai, kurie per metus suteikia apie 20 tūkstančių konsultacijų ne tik Klaipėdos miesto, bet ir rajono bei kitų šalies miestų gyventojams. Tarnybos išlaikymui Savivaldybė kasmet skiria 30 tūkst. eurų, ir prašome, kad valstybė taip pat prisidėtų, nes tarnyba sprendžia ne tik Klaipėdos, bet šalies masto problemą ir matome būtinybę didinti tarnybos darbuotojų skaičių", - sakė A. Daujotienė.
Socialinio departamento direktorė taip pat atskleidė teisinį pirminės sveikatos apsaugos sistemos trūkumą, neleidžiantį įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimo savivaldybėms teikti informaciją apie visus pirminės sveikatos priežiūros centrus.
"Problema yra tai, jog Savivaldybė disponuoja informacija tik apie tuos pirminės sveikatos centrus, kurie suteikė licenciją, tačiau tokios informacijos jai neprivalo teikti privačios medicinos įstaigos. Reikalingas teisinis reguliavimas: arba įtraukti privačias gydymo įstaigas į savivaldybės registrą, arba nereikalauti iš Savivaldybės atskaitomybės už visas jos teritorijoje esančias medicinos įstaigas", - aiškino A. Daujotienė.
Problemos - ir transporto srityje
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė informavo Seimo narius apie chaotišką situaciją taksi verslo srityje, akcentuodama tai, jog taksi vairuotojai dažnai nesilaiko nustatytų kainos tarifų, kad taksi licencijos duodamos netaikant specialių reikalavimų automobilio techninei būklei ir vairuotojo kvalifikacijai, kad kyla daug nesusipratimų teikiant taksi paslaugas rajono ar kitos savivaldybės ribose.
Iš įstatymų leidėjų buvo paprašyta griežtesnio dėmesio taksi verslo licencijų išdavimo tvarkai, leidimo savivaldybėms nustatyti maksimalius taksi paslaugų teikimo tarifus bei įstatymiškai reglamentuoti regioninę taksi paslaugų sistemą.
Taip pat atkreiptas dėmesys į vidaus vandenų įstatymo trūkumą, reguliuojantį susisiekimą vandens transportu.
"Klaipėdoje registruota įmonė, įsigijusi greitaeigį katerį, teikia keleivių gabenimo paslaugą Kuršių mariose tarp Klaipėdos ir Neringos savivaldybių, tačiau mokestinės lengvatos tenka tik Klaipėdos savivaldybei (nes čia registruotas laivas)", - informavo A. Velykienė, prašydama Seimo narių pakeisti įstatymą, kad mokestinės lengvatos būtų paskirstytos abiem savivaldybėms.
Didelė našta miestui
Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, jog Klaipėdoje, turinčioje tokį pavojingą objektą kaip Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, nėra Civilinės saugos skyriaus. Seimo narių paprašyta keisti nuostatą, reglamentuojančią šio skyriaus sudarymą pagal gyventojų skaičių, įtraukiant ir pavojingų objektų skaičių.
A. Velykienė taip pat paprašė Seimo narių paramos, kad valstybė finansiškai padėtų Klaipėdos savivaldybei 2017 m. atnaujinti Triukšmo valdymo žemėlapį.
"Šis dokumentas yra labai svarbus Klaipėdos miestui, nes triukšmo žemėlapis pakito ir jį būtina atnaujinti, tačiau Savivaldybei tai bus labai didelė našta, nes šio dokumento kaina yra apie 100 tūkst. eurų", - pridūrė V. Grubliauskas.
Ką daryti gyventojams?
Seimo nariai taip pat buvo informuoti apie Klaipėdoje susidariusią ekstremalią situaciją daugiabučių namų atnaujinimo procese, kai, bankrutavus vienai bendrovei, nežinioje atsidūrė aštuonių daugiabučių namų renovacija.
"Žmonės kreipiasi į Savivaldybę, nes jų namuose nupjaustyti radiatoriai ir nebus galimybės pradėti šildymo sezoną. Su žmonėmis buvo sudarytos sutartys dėl renovacijos, tačiau neužtikrintas jos finansavimas, remiantis valstybės garantu. Vėluojantis finansavimas prisidėjo prie statybos rangovo bankroto, nes už jo atliktus darbus buvo vėluojama atsiskaityti po 3-4 mėnesius. Rangovui bankrutavus nėra jokių garantijų subrangovams, kad jie tęs darbą su nauju rangovu, ir didžiulis informacijos stygius, kas už ką atsakingas ir kaip tokioje situacijoje elgtis", - sudėtingą padėtį apibūdino A. Velykienė.
Klaipėda - donoras
Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė įvardino įstatymų trūkumus, trukdančius rengti teritorijų planavimo dokumentus ir išduoti leidimus.
"Teritorijų planavimo įstatymas numato specialiųjų planų integraciją, tačiau nenusako, kaip jie turi būti integruoti. Taip pat, norint pakeisti Bendrojo plano dalį, įstatymiškai negalime reikalauti viso plano, kad būtų objektyviai įvertintos keičiamos dalies gretimybės. Kultūros paveldo teritorijoje įstatymiškai reglamentuotos statybos, tačiau nereglamentuoti įrengimai, laivai. Dėl to Klaipėdos senamiestyje negalime pastatyti vaikų žaidimų aikštelės ar leisti švartuotis Danės krantinėje laivams-namams", - vardino problemas M. Žekonytė.
Be visa kitą, Klaipėdos meras paprašė apginti Savivaldybės interesus, kai bus sprendžiama, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, jog Vilniui tenkantis GPM dalies ribojimas iki 48 proc. neturi aiškaus pagrindo ir kad ši dalis turėtų didėti.
"Klaipėda, gaunanti 86 proc. savo surenkamo GPM, ir taip yra miestas donoras, todėl iš jos neturi būti dar atimama", - pabrėžė meras.
Rašyti komentarą