Kovo 11-osios išvakarėse interneto erdvėje paskleista provokacija rinkti parašus dėl Klaipėdos prijungimo prie Rusijos pačiame uostamiestyje sutikta su panieka. Bandymą supriešinti lietuvių ir rusakalbių bendruomenes pasmerkė įvairioms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms atstovaujantys rusai.
„Didesnės nesąmonės nesugalvosi. Klaipėda - pavyzdys, kaip puikiai viename mieste gali sutarti įvairių tautybių žmonės. Esame lojalūs Lietuvai, todėl apie Klaipėdos prijungimą prie Rusijos negali būti net kalbos. Nepasiduokime provokacijai, ji yra niekinė, net graudžiai juokinga“, - LŽ sakė Klaipėdos savanoriškosios rusų kultūros draugijos „Otečestvo“ pirmininkė Tamara Lochankina.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas instancijas, kad provokatoriai būtų nustatyti.
Klaipėda - ne ta dirva
Jei ne Rusijos vykdoma Ukrainos Krymo pusiasalio okupacija, nežinomų asmenų sukurpta peticija dėl Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Rusijos veikiausiai būtų net nepastebėta. Tačiau analitikai pabrėžia, jog ir Krymo užgrobimas prasidėjo būtent nuo panašių virtualių provokacijų. Jų tikslas buvo supriešinti Krymo rusus su ukrainiečiais. Todėl interneto erdvėje pasirodžiusi akcija, kuria siekiama surinkti 10 tūkst. parašų dėl Klaipėdos prijungimo prie Rusijos, sukėlė šurmulį.
„Nors šios peticijos paskirtis gali būti provokacinė, o sumanymas įgyvendinamas kaip informacinės atakos dalis, jaučiu pareigą priminti, jog Klaipėda buvo ramaus ir oraus ėjimo į Lietuvos nepriklausomybę bastionas ir tebėra draugiškų įvairių tautybių gyventojų santykių miestas, galintis būti pavyzdys kitiems“, - pareiškė Klaipėdos meras.
Jo tvirtinimu, mėginimai provokacijomis atsukti istorijos laikrodį ir priminti sudėtingas, bet uostamiesčio sėkmingai išmoktas pamokas bei kurstyti skirtingų tautinių grupių priešiškumą prieštarauja Konstitucijai ir sveikam protui. „Esu tikras, kad mūsų kraštas - ne ta dirva, kurioje prigytų ilgalaikį konstruktyvaus bendravimo ir taikaus sugyvenimo įdirbį diskredituojantis grūdas“, - įsitikinęs uostamiesčio vadovas.
Rusai palaiko Lietuvą
Klaipėdos rusų, atstovaujančių visuomeninėms ir politinėms organizacijoms, reakcija taip pat vienareikšmiška. „Tai apgailėtinas bandymas supriešinti rusakalbių ir lietuvių bendruomenes Klaipėdoje. Gėdingas, kvailas akibrokštas, kuris mums nedarys jokio poveikio. Rusakalbiai Klaipėdoje gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis kaip lietuviai. Nors vyksta konstruktyvios diskusijos dėl kai kurių rusiškų mokyklų uždarymo, tai yra daugiau bendros nacionalinės švietimo politikos, kuri liečia ir lietuviškas mokyklas, reikalas“, - LŽ sakė Klaipėdos tarybos narė Natalja Istomina.
Anot jos, net šiaip susirinkimuose ar draugų kompanijoje niekada nebuvo jokių užuominų apie tai, kad rusakalbiai Klaipėdoje engiami. „Labai gerai sutariame su lietuviais, mokame lietuviškai kalbėti, rašyti. Net rusiškų mokyklų moksleiviai dalyvauja lietuviškose mokslinėse konferencijose ir skaito pranešimus ne gimtąja, o lietuvių kalba. Matome, kad auga nauja, graži Lietuvos patriotų karta. Net per krepšinio varžybas, kai žaidžia Lietuvos ir Rusijos rinktinės, mes, Klaipėdos rusai, sergame už Lietuvą“, - kalbėjo politikė.
N.Istomina patikino, kad laisvoje šalyje gyvenantys laisvi žmonės ir mąsto laisvai, todėl rusakalbiai tiesiog juokiasi iš bandymų juos supriešinti su lietuviais.
Nejaučia jokios diskriminacijos
Rusų sąjungos ir Klaipėdos tarybos narys Jurijus Šeršniovas, LŽ paklaustas, ką gintų - Lietuvą ar Rusiją - prasidėjus karui, net nusijuokė. „Žinoma, kad Lietuvą, čia - mano tėvynė. Ta provokacija net neverta komentarų. Ji apgailėtina. Kažkam gal nepatinka, kad mes, rusai, taip gerai jaučiamės Klaipėdoje. Ir taip gerai sutariame su lietuviais“, - sakė jis.
Kitos politinės partijos Rusų aljanso vienas lyderių klaipėdietis Viačeslavas Karmanovas LŽ pabrėžė, kad į provokacijas reikia reaguoti santūriai ir joms nepasiduoti.
„Pasakysiu dar daugiau: tokios separatistines nuotaikas skatinančios nesąmonės galėtų nebent pakenkti mums, rusams, aktyviau ateityje vystyti savo kultūrą. Nors ir tuo abejoju, nes Klaipėdoje mums nėra jokių kliūčių plėtoti savo kultūrinį gyvenimą. Net per gegužės 9-osios iškilmes Klaipėdoje pagerbiant Antrojo pasaulinio karo didvyrius nėra buvę nė vienos provokacijos“, - sakė jis.
V.Karmanovas pridūrė, jog Pergalės dieną Skulptūrų parke kalbas sako ne tik karo veteranai rusai, bet ir miesto valdžios atstovai.
„Buvau vienas tų žmonių, kurie prieš keletą metų neleido rengti provokacinio parado gegužės 9-ąją. Jį norėjo organizuoti provokatorius vietinis politikas rusas. Tačiau Klaipėdoje jis tik vienas toks, nežinia kieno marionetė. Didžioji dalis rusų yra kuo puikiausiai integravęsi į vietos bendruomenę. Kalbame, skaitome, rašome lietuviškai ir nejaučiame absoliučiai jokios diskriminacijos dėl savo tautybės“, - pažymėjo jis.
Politikas mano, kad VSD privalo išaiškinti ir griežtai nubausti tuos, kurie sugalvojo nevykusią provokaciją.
Ragina elgtis ramiai
VSD vakar pranešė, kad provokacija paskelbta Niujorke registruotame portale, o peticiją „surado“ ir paviešino Rusijos interesus Lietuvoje propaguojantys veikėjai.
Anot VSD, akivaizdu, kad anoniminiai peticijų kūrėjai siekia išprovokuoti viešas diskusijas politiškai jautriais klausimais ir vėliau jas eskaluoti priešiška Lietuvai linkme.
Lietuvos saugumas ragina blaiviai ir pragmatiškai vertinti tokias iniciatyvas ir nepasiduoti provokacijoms.
Reagavo ir parlamentarai. Konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė kreipėsi į generalinį prokurorą prašydami informacijos, kokių priemonių imtasi dėl raginimų pažeisti Lietuvos teritorinį integralumą ir vientisumą. Bandymus peticijomis ir kitokiais veiksmais išprovokuoti neramumus Klaipėdos krašte pasmerkė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.
Rašyti komentarą