Kritikuoja netvarkytus piliakalnius, bet tvarkyti neleidžia

Purmalių piliakalnio sutvarkymo techninį projektą miestas buvo parengęs dar 2003 metais, o Žardės - 2005-2006 m. Tačiau užgriuvus krizei tie projektai sustojo.

Pagaliau, kai miestas pradėjo šiek tiek geriau gyventi ir atsirado pinigų piliakalniams sutvarkyti, veiksmą sustabdė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Priežastis - projektai per 10 metų paseno, nebeatitinka dabartinių teisės aktų. Juos atitinkamai pakoregavus KPD iš projektuotojų pareikalavo piliakalnių nuosavybės dokumentų.

Todėl buvo sušauktas pasitarimas, kuriame dalyvavo ir KPD, ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovai. Pasak Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, tokių dokumentų nereikia, nes kalbama apie valstybinę žemę. Žemės įstatyme aiškiai pasakyta, kad visa žemė, kuri nėra privati, yra valstybinė. NŽT atstovai patvirtino, kad ji nematanti kliūčių leisti Savivaldybei projektuoti piliakalnių teritorijoje. NŽT pažadėjo atsakyti į papildomą Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus paklausimą ir išdėstyti visas aplinkybes.

V. Juškos teigimu, NŽT atsakymas bus teikiamas KPD tikintis teigiamo jo sprendimo.

Graudi istorija

"Esu įsitikinęs, kad tai biurokratinio nesusipratimo dalykas. Priešingu atveju jau nieko nesuprasčiau, kas vyksta mūsų paveldosaugos sistemoje. Viena vertus, KPD mus kritikuoja, kad Klaipėdos miestas turi du piliakalnius ir jie nėra tvarkomi, kita vertus, daromos biurokratinės kliūtys, kad tas tvarkymas neįvyktų. Juk tai ne dangoraižio statyba senamiesčio centre, tai piliakalnių tvarkybos darbai. Iš tikrųjų graudi istorija. Politikai net replikavo, kad jeigu toks KPD požiūris, tai netvarkykime tų piliakalnių. Manau, kažkoks kompromisas turi būti rastas. Paveldo objektai negali nukentėti dėl tokių visiškai formalių dalykų. Tai mūsų ir KPD bendras interesas. Jeigu ne dabar, bijau pagalvoti, kada miestas vėl grįš prie tų piliakalnių. Labai nenorėčiau, kad mums nepavyktų šių projektų įgyvendinti", - sakė V. Juška.

Jo teigimu, jeigu KPD derins projektus, Miesto ūkio departamentas numatys užtektinai lėšų tam, kad 2018-aisiais būtų sutvarkytas Žardės piliakalnis, o Purmalių - 2019-aisiais.

"Tai normalūs įgyvendinami projektai. Pagaliau Klaipėdoje atsiras nors pora prižiūrimų piliakalnių. Kol kas nė vieno tokio neturime. Pinigų tam tikrai surasime", - sakė Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Ką planuojama daryti

Tiek Žardės, tiek Purmalių tvarkymo projektus sudaro dvi dalys: viena paveldo tvarkybos, kita - pritaikymo lankyti.

[CITATA]

Paveldo dalis - fizinis piliakalnių tvarkymas. Pavyzdžiui, Žardės piliakalnio šlaitai yra stipriai nukentėję nuo erozijos. Per pasaulinius karus prie jo buvo įrengti apkasai ir apardyti šlaitai. Šiuo metu taip gausiai lyjant išjudinamas gruntas, nukenčia paviršius. Šlaitus reikia sutvirtinti.

Bus sutvarkyta Purmalių piliakalnio paleastronominės observatorijos aikštelė. Ji dabar yra apžėlusi ir akmenų, tos gyvosios architektūros, joje beveik nematyti.

Pasak V. Juškos, bus sutvarkyti ir želdiniai. Jis patikino, kad nebus daromi plyni kirtimai ir piliakalniai liks žali. "Mes manome, kad būtent medžiai ir leidžia išryškinti piliakalnius aplinkinėje teritorijoje. Žinoma, menkaverčiai krūmai bus pašalinti, tačiau vertingi klevai, ąžuolai tikrai liks", - sakė jis.

Bus nutiesti takai tam, kad žmonės galėtų pasiekti piliakalnius, padaryti minimalistiniai laiptai nepažeidžiant piliakalnių vertingųjų savybių. Atsiras ir istoriją pasakojantys stendai tiek piliakalnio aikštelėje, tiek papėdėje.

Bus įrengta minimali infrastruktūra, t. y. automobilių stovėjimo aikštelės, pastatyti šiukšlių konteineriai. Prie Žardės piliakalnio šalia tvenkinio numatyta ir pikniko aikštelė.

"Jokių revoliucijų neplanuojame, tiesiog piliakalniai bus pritaikyti edukacijai. Manome, kad žmonės matydami, jog piliakalnių aplinka puoselėjama, irgi elgsis tvarkingai. Tokių problemų turime. Žardės piliakalnyje buvo laidojami naminiai gyvūnėliai, dabar ši problema kiek sumažėjo, ir su oriniais šautuvais mėgstama pašaudyti. Prieš porą metų mūsų pastatytas stendas buvo apšaudytas. Ir keturračiais važinėjama, ir automobiliais iki pat piliakalnio šlaito", - pasakojo V. Juška.