Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu tiriate medžius, augančius šalia Klaipėdos miesto gatvių. Papasakokite, kokia metodika, technologijos naudojamos medžiams ištirti, jų ligoms nustatyti.
Dirbu su komanda. Mano kolega įvertina vizualinę medžių būklę, o aš tiriu medžių kamienų būklę. Savo darbui atlikti naudoju medžių tomografą. Prietaisas "Arbotom" pateikia plokštumos arba kamieno iki 2 metrų aukščio vizualizaciją 3D formatu. Šis prietaisas veikia garso bangų principu. Toje vietoje, kurioje garsas lengviau, greičiau sklinda medžio kamienu, yra kažkokia tai problema. Kompiuterinė programa identifikuoja, kokia problema. Gali būti išretėjusi mediena, puvinio pažeidimai ar pats puvinys. Ekspertas turi nustatyti, kokia problema.
Kiek laiko trunka toks medžio tyrimas?
Įvairiai. Prie vieno medžio kartais net 40 minučių užtrunkame. Dirbame jau tris mėnesius. Jau ištyrėme apie 115 medžių S. Daukanto, Danės, Bijūnų gatvėse, Teatro aikštėje. Iš viso užsakyta įvertinti 150 medžių būklę nurodytose gatvėse ar gatvių atkarpose.
Nurodytose gatvėse tiriate visus medžius ar pasirinktus?
Neverta tirti jauno medžio, nes jo medienos būklė dažniausiai būna gera. Tiriame senesnius, brandesnius medžius. Tuos, kurie turi išorinių žaizdų, buvo neteisingai genėti.
Kokie jūsų tyrimo rezultatai, ką nustatėte?
Visko yra, tačiau dauguma vyresnio amžiaus medžių yra vidutinės būklės. Vienas kitas medis yra ir blogos būklės, bet tokių nėra daug. Galutinių išvadų dar neturime.
Kaip rekomenduojate elgtis su vidutinės būklės medžiais? Ar jiems reikalinga išskirtinė priežiūra, gydymas, ar geriau juos šalinti ir keisti jaunesniais medžiais?
Kartu su tyrimo išvadomis pateiksime ir rekomendacijas, kaip prižiūrėti medžius.
Vidutinės būklės medžius reikėtų genėti, retinti jų lają, kad medis būtų saugus ir gyventų ilgiau.
Visuomenė labai susipriešinusi dėl to, kad miestuose kertami brandūs medžiai ir į jų vietą sodinami jauni medeliai. Kokia jūsų pozicija?
Stengiuosi išlikti nešališkas. Manau, kad kiekvienu atveju reikia analizuoti konkrečią situaciją. Manau, kad nereikia saugoti medžių aklai, nes visų išsaugoti nepavyks. Šalinti reikia pavojingą medį, kuris kelia grėsmę saugumui, trukdo eismui, komunikacijoms, tačiau vidutinės būklės medį, kurį galima gydyti, geriau būtų išsaugoti. Ypač jeigu jis auga ne prie gatvės, o parke, skvere.
Nepritariu praktikai, kai medžiai kertami aklai.
Ar Klaipėdos medžiai prižiūrimi pakankamai?
Klaipėdoje ir kituose miestuose aiški problema, kad medžiams nepaliekamas arba paliekamas per menkas polajinės erdvės plotas. Jis uždengiamas trinkelėmis. Kita, dar didesnė, bėda, kad klodami trinkeles statybininkai dažnai pažeidžia medžių šaknis. Nereikėtų trinkelių taip gilinti, o dar geriau palikti po medžiais kuo didesnį plotą, kad medis maitintųsi.
Apskritai medžiai - kaip žmonės: yra jauni ir yra vyresni, ir visi turi teisę gyventi. Planuojant miesto erdves reikėtų palikti vietos ir vieniems, ir kitiems. Atsižvelgiant į senesnius medžius galbūt yra galimybė projektuoti poilsio zonas šalia jų, suoliukus. Jauni medeliai galbūt labiau tiktų judresnėse gatvėse.
Kita problema, jog masiškai miestuose sodinami jauni medžiai, bet pamirštama jų priežiūra. Jaunas medis - kaip vaikas, jam reikia priežiūros: palaistyti, kai sausa, patręšti, mulčiuoti, saugoti jo žievę, kai šienaujama žolė. Jeigu šie darbai būtų daromi, ir žmonių nuomonė apie jaunų medžių sodinimą būtų kitokia. Dabar gi žmonės mato, kaip pasodinti jauni medžiai skursta, džiūva, ir nepasitiki dėl to valdžia.
Kaip priežastis kirsti visus medžius, net ir sveikuosius, augančius šalia blogos būklės medžių, dažnai pateikiamas estetinis kriterijus. Neva nederės greta augantys jauni ir brandūs medžiai. Kokia jūsų nuomonė?
Manau, kad vienintelis kriterijus kirsti medį yra jo būklė, kelianti pavojų. Manau, kad brandūs medžiai gali augti greta jaunų ir šalinami turėtų būti palaipsniui, tik tada, kai jų būklė - bloga, o ir jaunieji tada jau bus paaugę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą