Vakar uostamiestyje viešėjęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis akcentavo, kad Klaipėdos uosto plėtra - labai svarbus valstybei ekonominis projektas. Artimiausiu metu Vyriausybės potvarkiu bus sudaryta uosto plėtros koordinacinė ir priežiūros grupė. Pasak jo, iki šių metų pabaigos turėtų būti patvirtintas uosto bendrasis planas, suplanuoti visi darbai iki 2021 metų. Jis pabrėžė, kad politikavimo kalbant apie uosto plėtrą neturi būti.
Premjeras pasidžiaugė, kad rastas bendras principinis sutarimas įtraukti miestą į uosto valdymą. "Galvojame, kaip padaryti, kad ir miestas būtų atsakingas už uosto plėtrą, kad jo ekonominę naudą matytų ne tik valstybė, bet ir miestas", - sakė jis.
S. Skvernelis tikino, kad dabartinė Vyriausybė vykdys ne tik savo, bet ir ankstesnių Vyriausybių pažadus. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis informavo, kad ieškoma 10 mln. eurų Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžai ne tik vykdant ankstesnės Vyriausybės pažadus, bet ir todėl, kad ši sankryža yra viena iš problemiškiausių.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad premjeras atvyko į Klaipėdą labai gerai parengęs namų darbus ir geranoriškai nusiteikęs, kad pateikė daug racionalių pasiūlymų. "Tikiu, kad Lietuva tikrai turės išorinį uostą", - sakė meras.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus vakar dieną pavadino istorine, nes numatyta uosto perspektyva 25-50 metų į priekį. Turint omenyje uosto vartų rekonstrukciją, bus kuriama uosto istorija maždaug 200 metų į priekį.
R. Masiulio teigimu, sprendimas, kad Uosto direkcija bus akcinė bendrovė, dar tebesvarstomas. Jis priminė, kad jau šiandien daugiau kaip 15 proc. uosto pelno kasmet keliauja miestui. Įsteigus AB valstybė irgi turėtų galimybę gauti dividendų iš pelningos uosto veiklos. "Jeigu bus įgyvendinamas didysis plėtros projektas, valstybės dividendai keliaus jam. Jeigu Klaipėda nenorės tų pinigų, valstybė per dividendus gautas lėšas galėtų investuoti kur nors kitur", - sakė jis.
Ministras apgailestavo, kad svarstant didelius investicinius projektus Klaipėda iškrenta, nes joje nėra tiek gyventojų, kad būtų galima pasiūlyti, pavyzdžiui, 1 000 darbo vietų.
Melnragės bendruomenės pirmininko pavaduotojos Marijos Kalendės klausimas, ar jau dabar bus stabdoma krantų erozija, spaudos konferencijoje konkretaus atsakymo nesulaukė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą