Komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas teigė, kad vykdant įvairius darbus miesto teritorijoje tenka keisti tam tikrų miškų plotų paskirtį ir už tai tenka mokėti didžiules sumas. Esą per pastaruosius penkerius metus iš Savivaldybės sąskaitos už įvairių įstaigų prašomą atlikti miško žemės paskirties keitimą buvo pervesta apie milijoną eurų.
"Norėtųsi žinoti, ar pinigai, kurie iš miesto išeina, sugrįžta į jį", - sakė S. Gentvilas.
Pasak jo, norisi žinoti, ar iš tų sumų kokia nors pinigų dalis skiriama miškams įveisti, poilsiavietėms įrengti ir panašiai.
Anot posėdyje dalyvavusio Kretingos miškų urėdijos urėdo Antano Baranausko, visi už miško paskirties keitimą sumokami pinigai keliauja į valstybės biudžetą ir jais urėdija nedisponuoja.
Komiteto narių teigimu, norėtųsi atsodinti plynes, pavyzdžiui, tarp I ir II Melnaragės, prie Labrenciškės.
"Mes tų pinigų neturime. Jei būtų parengtas projektas miškui įveisti, pinigų būtų skiriama iš mūsų bendrųjų reikalų fondo", - aiškino A. Baranauskas.
Jis pridūrė, kad Klaipėdos politikai galėtų nurodyti, kokiose vietose būtų galima pasodinti mišką, ir tada būtų sprendžiama, kaip tai padaryti. Teigiama, kad gali reikėti ir įvairių žemėtvarkos dokumentų, tad procesai gali užtrukti.
Urėdas informavo, kad šiemet rengiamasi atsodinti apie 30 hektarų Smiltynės miško, nukentėjusio nuo gaisro - jau paruošti kalnapušių sodinukai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą