Naujame M.Milinio romane - nepagražinta pokarinės Klaipėdos istorija

Naujame M.Milinio romane - nepagražinta pokarinės Klaipėdos istorija

Klaipėdiečio Mindaugo Milinio istoriniame romane „Partizanas II“ pirmą kartą lietuvių literatūroje plačiai aprašomas pokarinis Mėmelis (Klaipėda). Knygą išleido leidykla „Briedis“.

Praėjus metams nuo Antrojo Pasaulinio karo pabaigos Lietuvoje karas tebevyko. Eilės prie duonos, išsekusių belaisvių kolonos, gyventojų areštai, kariškių ir nusikaltėlių gaujų siautėjimas – tuomečio Mėmelio, buvusio Rytų Prūsijos miesto, kasdienybė.

Raudonieji okupantai toliau suiminėjo ir žudė  gyventojus, organizavo baudžiamąsias akcijas prieš partizanus ir juos remiančius civilius.

Pirmojoje romano „Partizanas“ dalyje, išleistoje 2015-aisiais, autoriaus pateiktas išskirtinis požiūris į lietuvių rezistencinę kovą sužavėjo skaitytojus. Autorius yra teigęs, kad mūsų pokario istorija verta nuotykių romano. Klaipėdietis drąsiai ėmėsi įgyvendinti šią užduotį ir sėkmingai ją įvykdė.

Kai kurie literatūrologai, analizavę romaną „Partizanas“ pastebėjo, kad nė vienas šio kūrinio herojų neatitinka tradicinės partizano paveikslo sampratos. Todėl svarstyta, kad romanas turėtų sulaukti tęsinio, kuriame autorius iki galo atskleistų savo herojų paveikslus ir atsakytų į pirmojoje dalyje likusius atvirus klausimus.

Istorinis romanas „Partizanas II“ - tai ne tik drąsus bandymas patraukliai ir paprastai perteikti lietuvių pasipriešinimo bolševikinei ideologijai istoriją, bet ir unikalus bandymas grožinės literatūros kūrinyje atkurti pirmuosius pokarinės Klaipėdos, kuri tuomet vis dar buvo vadinama Mėmeliu, metus.

Apie pokarį Klaipėdos krašte nėra nė vieno grožinės literatūros kūrinio. Gal tik Ieva Simonaitytė  romane „Paskutinė Kūnelio kelionė“ apie tai užsimena probėgomis. Tačiau minėtame kūrinyje, autorei nežinant smarkiai „paredaguotame“, laisvės kovotojai tapatinami su kraujo ištroškusiais esesininkais, žmogžudžiais ir vagimis.

1946-aisiais, Klaipėdoje, mieste, kurio ateitis dar buvo neaiški, tęsėsi okupacinės armijos kariškių savivalė, prasidėjusi 1944-aisiais. Nors visame krašte valdžia formaliai priklausė Darbo žmonių liaudies deputatų sovieto vykdomiesiems komitetams, tačiau raudonarmiečiai civilinę administraciją ignoravo.

Kaip ir kituose Rytų Prūsijos miestuose, jie toliau brutaliai elgėsi su vietos gyventojus, grobė jų turtą.

Romane „Partizanas II“ M. Milinis, pasitelkęs istorines žinias ir meninę išmonę, atkuria niūrų okupuotos Lietuvos, pokarinės Žemaitijos, Klaipėdos ir viso krašto gyvenimą.

Istorinio romano „Partizanas“ tęsinį, jau aštuntąją M. Milinio knygą, galima įsigyti knygynuose.

Šiemet leidykla „Briedis“ jau išleido taip pat didelio populiarumo sulaukusią publicistinę šio klaipėdiečio knygą „Afganistano mėsmalė“.

M. Milinis yra Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros ir meno stipendininkas.

Sidebar placeholder