Primename, kad nauja miesto viešoji biblioteka numatyta daugiau nei 7 tūkstančių kvadratinių metrų ploto sklype. Planuojama, kad tai bus ne tik biblioteka, bet ir bendruomenės susibūrimo, edukacinių veiklų vieta. Skaičiuojama, kad per dieną biblioteka sulaukia apie tūkstančio lankytojų.
Biblioteka - tik centre arba netoliese
Architektas Edmundas Andrijauskas mano, kad tokie rimti objektai kaip miesto biblioteka ar Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, kuris, planuojama, iškils sklypuose Birutės g., turėtų išdygti miesto centre arba netoli jo.
"Nemanau, kad geras sprendimas po visą miestą, kur tik randamas tuščias sklypas, išmėtyti tokius svarbius objektus kaip biblioteka ar poliklinika. Manau, kad tai - netoliaregiška.
Labai gaila, kad tokie objektai iškyla, vadinkime, atsitiktinėse miesto vietose. Juk jie formuoja miesto centrus. Priešingu atveju centruose nebėra ką statyti ir ten išdygsta koks prekybos centras", - samprotavo E. Andrijauskas.
Pašnekovo teigimu, prieš parenkant bibliotekai vietą turėjo būti bent jau inicijuojamos diskusijos.
"O kalbant apie polikliniką, priešais miesto ligoninę yra didelė teritorija ir ji būtų puiki vieta Jūrininkų sveikatos priežiūros centrui", - nuomone dalijosi pašnekovas.
Objektų išbarstymas, pasak jo, nėra gerai, nes tai trukdo formuotis miesto centrams kaip svarbioms traukos vietoms.
"Biblioteka turi būti prie žmogaus"
Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė aiškino, jog, prieš nusprendžiant, kad biblioteka bus statoma Statybininkų prospekte, buvo svarstomi dar keli pasirinkimo variantai.
"Iš pradžių buvome nusižiūrėję sklypą Simonaitytės gatvėje, tačiau ten neužteko erdvės. Vėliau buvo pasiūlytas sklypas Statybininkų prospekte. Vieta puiki, kadangi objektą bus patogu pasiekti, šalia - darželiai, mokyklos, parkas. Tikimės, kad biblioteka taps svarbia kultūrine vieta ir ji pritrauks nemažai pietinės miesto dalies gyventojų", - nuomone dalijosi bibliotekos direktorė.
B. Lauciuvienė apgailestavo, kad pietinėje dalyje beveik nėra kultūrinių erdvių,. Jos užsibaigia ties Žvejų kultūros rūmais. Nemažai bibliotekų ten veikia ankštuose butuose. Tačiau, pasak pašnekovės, "butinė" biblioteka yra atgyvena. Taigi atotrūkis tarp senamiesčio ir pietinio rajono esąs milžiniškas.
"Biblioteka turi būti prie žmogaus. Turime viltį, kad naujasis objektas taps ir bendruomenės centru, kuriame vyks įvairūs renginiai, mokymai. Pažvelkime į Girulių biblioteką, apie kurią žino visa Lietuva. Įvairūs renginiai ten vyksta dėl to, kad tam turime šokias tokias sąlygas - kiemą, salę, tačiau kituose filialuose tokių sąlygų šiuo metu nėra", - aiškino direktorė.
Įkvėpė Vilniaus pavyzdys
"Neradusiems norimų knygų mažytėse "butinėse" bibliotekose miesto pakraščiuose tenka važiuoti iš miesto pakraščių į centrą. Žmonės laukia bibliotekos, teiraujasi, kada ji atsiras", - apie bibliotekos poreikį pietinėje miesto dalyje aiškino direktorė ir pridūrė, jog nuo mažų erdvių pavargę jaučiasi ir bibliotekininkai.
Į miesto pakraščius bibliotekas kelia ir kiti didieji Lietuvos miestai - Kaunas ir Vilnius.
"Vilniuje yra net keletas bibliotekų tinklų. Nacionalinė biblioteka yra visos Lietuvos knygų motina, viešoji Adomo Mickevičiaus biblioteka, kaip ir I. Simonaitytės, priklauso Kultūros ministerijai. Be visų universitetų bibliotekų, dar yra Vilniaus centrinė biblioteka, kurią išlaiko Vilniaus savivaldybė.
ANTROJI vieta - "Projektas "B". Projektuotojų vizualizacija
Centrinis bibliotekos filialas buvo įsikūręs pačiame miesto centre, šalia katedros, tačiau jis buvo perkeltas į Žirmūnus, į erdvesnes patalpas. Esu girdėjusi, jog tokiu pat pavyzdžiu paseks ir Kaunas", - aiškino pašnekovė.
Šiuo metu po Klaipėdą išsibarstę net 16 bibliotekos filialų. Dalis jų pietinėje miesto dalyje veikia daugiabučiuose namuose. Centre bibliotekos filialai veikia J. Janonio, Turgaus, Danės, Tilžės gatvėse.
Planuojama, kad bibliotekos padalinys Turgaus gatvėje išliks, ten vyks konferencijos ir kiti renginiai.
Taps kultūros židiniu?
Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė, jog, renkant vietą naujajai bibliotekai, dėmesys iškart krypo į pietinį miesto rajoną, o minčių apie centrą ar vietas netoli jo nė nebuvo.
Iš pradžių dar buvo idėja biblioteką įkurti patalpose šalia "Vingio" prekybos centro, tačiau įvertinus situaciją, jog pastatas yra pernelyg prastos būklės, o rekonstrukcija kainuotų daugiau nei naujo pastato statyba, nuspręsta surasti kitą vietą. "Įvertinę seniūnaitijų ribas, radome vietą, kuri geografiškai lengviau pasiekiama žmonėms iš įvairių miesto dalių", - aiškino R. Zulcas.
Jis taip pat pastebėjo, kad pietinėje miesto dalyje trūksta kultūros objektų. O kadangi numatoma, kad biblioteka atliks ir bendruomenės centro funkciją, ji taps tikru kultūros židiniu.
"Jeigu neklystu, Klaipėdoje egzistuoja kultūros decentralizacijos strategija - siekiama, kad skirtinguose kvartaluose vyktų kuo daugiau veiksmo, o ne koncentruotųsi vien centre, senamiestyje", - pasakojo pašnekovas.
Departamento direktorius mano, kad naujasis objektas pritrauks ne tik miestiečius, bet ir uostamiestyje viešinčius kitų miestų gyventojus.
"Visai netoli - Naujasis turgus, į kurį žuvų nusipirkti užsuka vilniečiai ir kauniečiai. Pietinė miesto dalis - taip pat miesto dalis, kuri formuoja bendrą Klaipėdos įvaizdį.
KETVIRTOJE vietoje liko "Šiandien taip elegantiškai". Projektuotojų vizualizacija
Nauji modernūs objektai formuoja ne tik turistų nuomonę apie miestą, bet ir to kvartalo gyventojų pasaulėžiūrą. Biblioteka su bendruomenės centro funkcija neabejotinai galėtų būti ne tik pietinės miesto dalies gyventojų, bet ir visų klaipėdiečių magnetu. Žinoma, jeigu renginiai atitiks jų poreikius", - įsitikinęs jis.
Tokių "magnetų" nauda dar ir ta, kad jie kelia aplinkui išsidėsčiusio nekilnojamojo turto vertę, skatina socialinę gerovę, o knygų skaitymas lavina žmones.
R. Zulcas priminė, kad objekto vertė - apie 3 mln. eurų. Objektą pastatyti žadama 2022 metais. Butus, kuriuose šiuo metu veikia bibliotekos, planuojama parduoti.
Centre esančiose bibliotekos patalpose, tikėtina, toliau vyks kokia nors kultūrinė veikla.
Pastatas derės prie aplinkos
Dar liepą buvo atrinkti keturi geriausi bibliotekos projektai. Pirmojoje vietoje - projektas "KMB018".
Antroje - "Projektas "B", trečioje - "Brizas", ketvirtoje - "Šiandien taip elegantiškai".
Jiems bus įteiktos piniginės premijos, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pradės derybas su pirmosios vietos nugalėtoju dėl techninio projekto. Jeigu derybos nepavyks, Savivaldybės dėmesys kryps į antrosios vietos laimėtojus.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Gerda Antanaitytė yra patenkinta pirmosios vietos projektu. "Architektūriniai sprendimai yra įdomūs, originalūs, nenuobodūs, tačiau sykiu jie yra logiški, pagrįsti. Tai nebus ypač ekstravagantiškas pastatas - jis derės prie aplinkos ir trauks žmones užeiti", - mintimis dalijosi pašnekovė.
Vieta, pasak architektės, buvo pasirinkta, vadovaujantis atliktos galimybių studijos rezultatais. Pagrindinis motyvas - pietinėje miesto dalyje koncentruojasi didžioji gyventojų dalis.
"Apie 60 proc. žmonių gyvena dviejuose kvartaluose, tarp kurių atsiras biblioteka. Beje, šiuo metu piečiausias kultūros židinys yra Žvejų kultūros rūmai, kurie yra visapusiškai atgyvenę. Taigi kokybiško, šiuolaikinio kultūrinio objekto trūkumas toje vietoje yra labai didelis. Puiku, kad ten atsiranda ne tik prekybos centrai, bet ir biblioteka.
Kad ir koks mūsų miestas yra ištįsęs, vis tiek smagu, jog pietinėje dalyje bus svarbus kultūros centras ir ten gyvenantys jausis oriai", - aiškino G. Antanaitytė.
TREČIĄJĄ vietą konkurse pelnęs projektas "Brizas". Projektuotojų vizualizacija
Iš viso konkurse dalyvavo 15 darbų. Tam buvo sudaryta speciali komisija, kurią sudarė trys perkančiosios įstaigos atstovai - bibliotekos direktorė B. Lauciuvienė, Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika, Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, ir keturi kviestiniai architektai, kuriems yra tekę suprojektuoti biblioteką ir kurie už įgyvendintus projektus yra gavę nacionalinius arba tarptautinius apdovanojimus: Saulius Juškys, Neringa Blaževičienė, Donaldas Trainauskas ir Aurimas Sasnauskas.
Projekto nugalėtojo vizija
Konkursą laimėjusio projekto "KMB018" kūrėjai numato pirmame pastato aukšte įkurti bendruomenės, edukacijos ir bibliotekos administracijos patalpas. Tai vieša socialinė erdvė, nesusijusi su pagrindine bibliotekos funkcija, kuri gali veikti nepriklausomu nuo bibliotekos darbo laiku.
Bendruomenės 150 vietų salė gali būti transformuojama pagal poreikį. Galima orientacija į sieną, kai reikalinga naudoti vaizdo projekcijas, arba orientacija į amfiteatrą, taip sukuriant scenos erdvę didesniems renginiams šiltuoju metų laiku.
Ten taip pat įsikurtų Apskritojo stalo kambarys ir galerijos erdvė, kuri gali būti plečiama pagal poreikį ir jai panaudojama visa viešoji fojė erdvė, kurioje dar numatoma kavinė bei informacijos centras.
PIRMOJOJE vietoje - projektas "KMB018". Projektuotojų vizualizacija
Šalia informacijos zonos tiesiai patenkama į bibliotekos prieigų ir edukacijos zoną pro magnetinius saugumo įrenginius. Administracijos patalpose siūloma tiek atvirojo plano darbo vietos, tiek uždaresnės, privatesnė patalpos, poilsio ir pasitarimų kambariai. Bendrose administracijos patalpų erdvėse gali būti numatomos ir papildomos darbo vietos.
Rūsyje planuojamos stumdomų lentynų rezervinių knygų saugykla bei techninės patalpos.
Antrame pastato aukšte numatomos tik pagrindinės bibliotekos patalpos.
Užlipus laiptais arba pakilus liftu, patenkama į laisvo skaitymo bibliotekos erdvę bei lauko skaityklos-balkono erdvę, šalia kurių dėstomos atvirojo fondo knygų lentynos.
Centre tarp paauglių, šeimos, vaikų bibliotekos erdvės arba skaityklos, darbo bei garso fondo erdvės, numatomas uždaras kiemelis-lauko skaitykla.
Toliausiai nuo centrinių laiptų ir fojė planuojamos vaikų žaidimų erdvės. Visos antrojo aukšto erdvės lengvai transformuojamos, pagal poreikius galimos papildomos atitvaros.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą