Per tą dešimtmetį Savanorių gatvėje išaugo visas Vilties miestas, kuris ne tik klaipėdiečių geradarių aukomis, bet pagaliau paremtas ir valstybės, miesto Savivaldybės lėšomis bei dalyvaudamas europiniuose projektuose, nuolat auga ir plečiasi.
Jame dvasinės stiprybės pasisemti ateina ne tik onkologinėmis ligomis susirgę miestiečiai, jų artimieji, bet atvažiuoja žmonės ir iš visos Žemaitijos. Kartais ir kelioms dienoms, nes yra įrengtas ir nedidelis viešbutukas. Broliai pranciškonai svajoja ir apie hospisą, kuriame išeinantieji galėtų turėti, anot jų, paskutinį kambarėlį.
Per metus Šv. Pranciškaus onkologijos centro terapijos korpuse įvairiomis jos formomis (meno, muzikos, šokio, gimnastikos, relaksacijos ir kitomis dvasinės, psichosocialinės, sveikatinimo veiklos valandomis) vien tik pernai naudojosi per 4 tūkst. ligonių ir jų artimųjų. Dvasiškai stiprėti padeda ir bendros maldos - už save ir kitus - jaukioje koplyčioje.
Psichologiškai tvirtėti padeda ir Vilties miesto savanoriai, patys įveikę klastingąją ligą. Pavarčius atsiliepimų knygą radau štai tokius įrašus: "Ačiū už stebuklus, už tikrą pabuvimą su savimi, už meilę, už sveiką požiūrį į savo kūną, už grąžintus prisiminimus, spalvas ir garsus. Nijolė, Audronė." O štai Danguolė paliko tokį įrašą: "Dėkui už galimybę pasijusti sveikai, už miego grąžinimą, už pamokas suprasti save, už išmoktus menus." Panašių padėkų - apystorė knyga.
Komanda
"Vilties bėgimui" rengti kasmet buriama papildoma komanda, kuri dėl daugelio priežasčių keičiasi. Šiemet suburtoji pagerbė daugelį metų už paties bėgimo reikalus atsakingų Romo Beržinsko, Igno Pociaus šviesų atminimą. Į jų vietas šiemet stojo jau kiti žmonės.
"Vilties bėgimo" idėjų generatorius brolis Benediktas kartu su kitais pranciškonais sugalvoja vis naujų formų, kurios puikiai įsilieja į visos Klaipėdos šventę.
"Didžiuojamės, kad "Vilties bėgimas" jau minimas kaip trečioji Klaipėdos miesto šventė, greta Jūros šventės ir Pilies džiazo festivalio", - sakė brolis Benediktas gausiai susirinkusiems savanoriams.
Visos "Vilties bėgimo" vadžios šiemet patikėtos "Vilties šokio" organizatoriui Valdui Daujotui. Jis šiemet koordinuos ir pasiruošimą, ir "Vilties bėgimo" eigą. Savanoriams, kaip ir keletą metų anksčiau, vadovaus Janina Urbikienė. Darbas su bėgikais, atvyksiančiais iš užsienio, tarp jų ir Londono maratono mėgėjais, patikėtas Deividui Holidėjui (David Holliday).
Dizaineris Anatolijus Klemencovas kasmet pasiūlo naujų apipavidalinimo idėjų ir jas įgyvendina. Buriasi ir "Vilties televizijos" komanda (Agnė Kupliauskienė, Rimantas Navickas), pristačiusi vaizdo klipą su šiųmetinio "Vilties bėgimo" himnu, kurį sukūrė ir su "Capella' A" įdainavo Violeta ir Vilius Tarasovai.
Savanoriams buvo išdalintas ir žurnalas, nušviečiantis Vilties miesto gyvavimą. Jį parengė Živilė Aleksandravičiūtė.
Keičiasi bėgimo trasos
Jubiliejiniam "Vilties bėgimui" baigiamos ruošti naujos trasos. Jos paskelbtos bus kiek vėliau, kai viskas bus suderinta su transportininkais ir teisėtvarkininkais. Aišku tik tiek, kad šiemet jau nebus bėgama nuo BIG ir "Akropolio" centrų.
3, 6, 10 km startas ir finišas vyks Atgimimo aikštėje. Naujovė - 25 km ir tikrojo maratono - 42,195 km - bėgikai startuos iš Palangos, nuo Jūratės ir Kastyčio fontano, finišuos taip pat Atgimimo aikštėje.
"Ne man, kitiems jūsų reikia"
Kai dabartinio Šv. Pranciškaus onkologijos centro kūrimas tebuvo tik brolių pranciškonų svajonė, tačiau jau buvo jo maketas, pristatytas Kretingos bažnyčioje, į ją užsuko garbaus amžiaus moteris. Šiandieninei centro vadovei Aldonai Kerpytei, jau tuomet savanoriavusiai veikloje su onkologiniais ligoniais Kretingoje, ji pasakė: "Aš sergu. To centro jau nebesulauksiu. Bet jūsų labai reikia kitiems", - ir ant maketo padėjo 50 litų.
"Tai buvo bene pirmoji auka centro statybai. Ir aš niekada to gesto nepamiršiu, nes jis buvo iš visos širdies ir didelio supratimo", - prisiminė A. Kerpytė. Ji įsitikinusi, kad tai, kas jau padaryta ir daroma centre, yra Dievo ir žmonių malonė pakliuvusiems į ligos gniaužtus.
O brolis Benediktas aprodė tris rožynus su apsnigtais 2 000 rožių kerų, kurie dedikuoti šv. Pranciškui, šviesaus atminimo Maiklui Pertui (Michael Peart), buvusiam Didžiosios Britanijos ambasadoriui Lietuvoje ir suvedusiam su analogišku savo šalies "McMillan" centru, kuriame mūsiškiai savanoriai sėmėsi ir teorinių, ir praktinių žinių seminaruose.
Trečiasis rožynas dedikuotas karalienei Luizei, kuri, remiantis legendomis, iš Tauralaukio (kur buvo karališkoji rezidencija, kai Klaipėda metams buvo tapusi Prūsijos sostine), čia vaikščiodavusi iki jūros. Tie rožynai irgi taps dar viena terapijos rūšimi onkologinėmis ligomis sergantiems ir jų artimiesiems...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą