Dalia BIKAUSKAITĖ [email protected]
Vienintelis, kaip mes manėme, Lypkių kaimo gyventojas apibarė mums, kad taip drąsiai vaikštome ten, kur pikti šunys laksto. Su mumis kalbėtis nenorėjo, į vidų nepakvietė, tik paaiškino, kad visi gyventojai jau išsikraustė, o jis pats paliks kaimą šiemet pavasarį - Savivaldybė esą viską išpirkusi.
Prie jo namo priešais esantis kitas namukas su užuolaidomis languose atrodė kaip gyvenamas, tačiau vyriškis tikino, kad jame jau nieko nėra. Aplinkui jį slankiojo katinai, kuriuos išsikraustydami žmonės paliko.
Kadangi Lypkių kaimas pateko į LEZ teritoriją, 2010 metais Vyriausybė patvirtino jo gyventojų iškeldinimo programą. 2011 m. kaimas buvo jau gerokai apleistas. 23 Lypkių gyventojams, kad jie išsikraustytų, buvo sumokėta apie 18 mln. Lt. Visi pastatai kaime buvo paimti visuomenės poreikiams, ir tas, mums pasirodęs esąs naujas.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė dalį pastatų kaime jau nugriovė. Tačiau, pasak Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Gružienės, 1,7 ha teritorijoje dar yra likusios dvi sodybos, kuriose gyvena žmonės, nors kompensacijos jau sumokėtos visiems lypkiškiams.
Mūsų kalbintas vyras irgi yra gavęs kompensaciją. Jis paveldėjo mamos butą, kuriame iš tikrųjų negyveno, bet šalia jos namo prieš kokį dešimtmetį pradėjo statytis iš pradžių garažą, vėliau jį įrenginėti kaip gyvenamąjį namą. Pasak R. Gružienės, vyko kaip ir savavališkos statybos, Savivaldybė netgi kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši fiksuotų tą faktą. Inspekcijos atstovai paaiškino, esą praėjo tam tikras terminas nuo pastatymo, tad ji jau nekontroliuojanti tokių dalykų. Jeigu tai būtų buvę fiksuota kaip savavalė statyba, žmogus nebūtų gavęs išmokos, bet kadangi inspekcija atsisakė tirti, teko sumokėti ir už tą neva naują namą.
Kadangi minėtas vyras pirko ne butą kitoje vietoje, kaip kiti kaimo gyventojai, o statosi namą, jam išsikraustyti buvo duotas ilgesnis terminas. Ir dar vienos sodybos, esančios netoli Rimkų, savininkai irgi statosi namą kitoje vietoje, jiems irgi leista išsikraustyti vėliau. Tą padaryti jie planuoja dar šį pavasarį ar vasaros pradžioje.
Klaipėdos meras ir minėto paimamo turto savininkai pasirašė sutartis, kurios leido jiems pasilikti gyventi Lypkiuose tol, kol bus jų namai pastatyti iki tokio lygio, kad į juos jau būtų galima kraustytis.
Kiti Lypkių gyventojai pirko butus, tad jų išsikraustymo procesas neužtruko - vieni butus įsigijo per pusmetį, kiti - dar greičiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą