Saulius Budinas atsirevanšavo Tarybai

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas atsirevanšavo praėjusią savaitę jo ataskaitos nepatvirtinusiai Tarybai - be jos pritarimo patvirtino miesto bendrojo plano koncepciją.

"Manau, kad tai yra Tarybos valios nepaisymas, ir jei direktorius daro tokį sprendimą, jis prisiima savo atsakomybę", - situaciją komentavo vicemerė Judita Simonavičiūtė. Pasak jos, ar kreiptis dėl to į teismą, sprendimą priims meras. Pastarasis vakar buvo išvykęs į Rumuniją.

Tarybos pritarimo nereikėjo?

"Pasitaręs ir suderinęs su atsakingais specialistais pasirašiau įsakymą dėl miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos. Jaučiu pareigą ir nenoriu permesti atsakomybės ateinančiam vadovui, kuriam bus sunku apsispręsti pasirašyti tokios apimties ir svarbos dokumentą. Manau, kad turime eiti pirmyn. Negali miestas būti mūsų neryžtingumo įkaitu", - vakar žurnalistus informavo S. Budinas.

Tiesa, kiek vėliau jis pripažino, kad įsakymą jau pasirašė praėjusią savaitę, tik viešai apie tai nebuvo pranešta.

S. Budinas pripažino, kad parašą galėjo padėti ir prieš keturis mėnesius.

"Kad nebūtų vertinama kaip politinis įvykis ar sprendimas, tai darau pasibaigus rinkimams", - paaiškino jis.

Pasak Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino, jokių teisinių kliūčių šiam žingsniui nėra, mat Teritorijų planavimo įstatymas nenumato pareigos koncepciją svarstyti Taryboje. Nėra būtina turėti ir Tarybos pritarimą koncepcijai.

"Sąlygą teikti svarstyti Taryboje nustatė pats Savivaldybės administracijos direktorius. Šis reikalavimas buvo įgyvendintas dar 2017 metų liepą, kai buvo pristatytos visos alternatyvos ir buvo pasirinkta antroji, pagal kurią ir buvo kuriama koncepcija. Reikalavimo, kad Taryba turi pritarti, nebuvo", - aiškino A. Kačalinas.

"Kadangi tuo pačiu laikotarpiu uosto dalyje Susisiekimo ministerija pasirinko maksimalią - ketvirtąją - plėtros alternatyvą, mes privalėjome į tai atsižvelgti rengdami koncepciją", - antrino Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

A. Kačalinas aiškino, kad jei ir toliau būtų vilkinamas šis veiksmas, vilkintųsi net kelios sutartys ir tai grėstų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu.

"Dabar jau vyksta sniego gniūžtės efektas, kai mes nebegalime tęsti tam tikrų sutarčių, kol nebus patvirtintas bendrasis planas", - teigė A. Kačalinas.

Priminta, kad miesto bendrojo plano pakeitimų laukia per 200 fizinių ir juridinių asmenų, kurie negali plėtoti savo projektų. Stringa ir Savivaldybės vystomi projektai, pavyzdžiui, senelių namų projektavimas, Šv. Jono bažnyčios detaliojo plano keitimo procedūros, negalima skelbti koncesijos konkurso dėl ledo arenos statybos ir t. t.

S. Budinas priminė, kad sutartis su bendrojo plano rengėjais buvo pratęsta ne kartą ir baigsis liepos 12 dieną.

"Jei dabar nepritariame parengtai koncepcijai, tikimybė turėti miesto bendrąjį planą šiais metais, mano galva, yra nereali", - svarstė S. Budinas.

Jis taip pat priminė, kad sprendimo projektas buvo teiktas svarstyti miesto Tarybai pernai lapkritį, tačiau tuomet buvo pritarta siūlymui nebalsuoti svarstomu klausimu ir nuspręsta grąžinti jį patobulinti.

"Konkrečių siūlymų bent jau sprendimo protokole nebuvo. Tai rodo, kad politikams sunku apsispręsti šiuo klausimu. Juos suprantu, nes buvo rinkimų laikotarpis", - kalbėjo S. Budinas.

Prilygino "Brexitui"

Kadangi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vakar buvo išvykęs į Rumuniją, situaciją komentavo vicemerė Judita Simonavičiūtė. Ji neslėpė, kad toks S. Budino žingsnis politikus nustebino.

"Situaciją vertinu panašiai kaip "Brexitą". Premjerai atlieka veiksmus ir įvaro į kampą. Po to bet kokia kaina bando pateisinti savo veiksmus. Manau, kad meras buvo teisus sakydamas, kad blogai, kai administracija politikuoja, o politikai tampa administracijos darbuotojais ir siūlo įvairius sprendinius. Manau, kad tai yra Tarybos valios nepaisymas ir, jei direktorius daro tokį sprendimą, jis prisiima savo atsakomybę", - komentavo J. Simonavičiūtė.

Vicemerė svarstė, kad šiandien grįžęs meras priims sprendimą, ar kreiptis į teismą.

"Mums tai buvo naujiena. Kviečiu nepasirašyti šio įsakymo ir nedaryti veiksmų, kurie vestų į tam tikrą tiek politinės valdžios, tiek administracijos nesantaiką. Yra aiškiai įrašyta, kad koncepcija turi būti atnešta į Tarybą. Jei administracija būtų atnešusi dvi koncepcijas, būtų Tarybai iš ko pasirinkti ir apsispręsti", - kalbėjo vicemerė.

Pasak jos, pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad visi priima sprendimus spontaniškai ir neapgalvotai.

"Ypač Tarybos posėdžio metu", - replikavo S. Budinas.

"Iš tikrųjų yra blogai, kai žaidžiama miesto perspektyvomis. Bendrasis planas yra politinio lygmens dokumentas ir su politikais turi būti derinamas. Įstaigos vadovas turi girdėti politinę valią. Šiuo atveju Taryba nušalinama", - nesureagavusi į S. Budino repliką, toliau tęsė J. Simonavičiūtė.

Pasiteiravus A. Kačalino, ar Taryba galėtų atšaukti šį S. Budino įsakymą, Teisės skyriaus vedėjas negalėjo tiksliai atsakyti ir svarstė, kad greičiausiai tai būtų galima daryti tik per teismą.

"Pagal Savivaldos įstatymą Taryba gali panaikinti arba sustabdyti administracijos direktoriaus įsakymo galiojimą. Bet čia reikėtų gilesnės teisinės analizės, ar toks veiksmas nepažeis tam tikrų reikalavimų. Tikiuosi, kad reikalas neprieis prie šitų veiksmų. Juolab kad konkretizuojant sprendinius gali atsitikti taip, kad jie patenkins tiek politinės, tiek vykdomosios valdžios lūkesčius ir norus", - svarstė A. Kačalinas.

Politikams dar bus kur pasireikšti

Savivaldybės atstovai kelis kartus pabrėžė, kad koncepcija dar nėra teritorijų planavimo dokumentas ir kad šioje koncepcijoje nėra išorinio uosto, kaip esą daugelis interpretuoja.

"Savivaldybė neplanuoja uosto bendrojo plano, tačiau privalo savo dokumente rodyti kaip bus reaguojama į įvykius, kuriems negali turėti įtakos. Turiu omenyje, kad turime parodyti, kaip reaguotume, jei atsirastų išorinis uostas", - akcentavo Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

"Koncepcija tvirtinama tik miesto administracinės teritorijos ribose. Visi parodymai už ribų nėra koncepcija ar sprendiniai, nes mes neturime teisės planuoti jūroje negavę atskiro Vyriausybės sprendimo", - antrino Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.

M. Černiūtė-Amšiejienė patikslino, kad koncepcija dar nėra teritorijų planavimo dokumentas. Tik patvirtinus koncepciją bus galima pereiti prie konkrečių sprendinių.

"Sprendinius rengsime 10 metų laikotarpiui, jie bus administracinėse miesto ribose. Parengę juos galėsime diskutuoti su visuomene, jiems turės pritarti Taryba", - paaiškino M. Černiūtė-Amšiejienė.

Ko tikėtis?

K. Macijauskas pasakojo, kad naujas planas bus laisvesnis.

"Man nepatinka žodis "proveržis", bet šitame plane numatyta daug dalykų, dėl kurių Klaipėda stipriai pajudės į priekį. Pavyzdžiui, kai kurios teritorijos numatytos kaip laisvos ekonominės komercinės zonos", - sakė Urbanistinės plėtros departamento direktorius.

Pasak jo, atsiras galimybė pietinėje miesto dalyje prie marių sukurti alternatyvą Neringai.

"Ten numatyta Klaipėdos senamiesčio dydžio teritorija, kurioje turtingi Lietuvos verslininkai galės statyti", - minėjo K. Macijauskas.

Jis taip pat priminė, kad tarp Melnragės ir Girulių numatyta teritorija, kur esą prie jūros bus galima statyti SPA centrus.

A. Mureika pasakojo, kad pokyčiai numatomi ir senamiestyje.

"Vietoje buvusių uosto teritorijų atsiras konversinės teritorijos. Tai yra milžiniški plotai. Miesto centro konversija vyksta ne tik palei marias, bet ir palei Danės upę. Tai reikšmingi dalykai", - kalbėjo A. Mureika.