Socialiniame tinkle klaipėdietė pasidalijo savo mamos Nijolės Navickienės šeimynos, kurioje auga vienuolika globojamų vaikų, istorija. Po gegužę įvykusio gaisro moteris iki šiol kovoja su draudikais, nes, jos nuomone, siūlomas žalos atlyginimas yra "juokingai mažas".
Šią istoriją paviešinusi K. Navickaitė nustebo, kiek daug žmonių komentaruose atviravo patyrę panašias istorijas.
Tuo metu draudimo išmoką turinčio išmokėti "Lietuvos draudimo" atstovai aiškina, kad viską vykdo teisingai ir sąžiningai.
Nukentėjusiųjų versija
"Šiandien pajutome žmonių jautrumo, neabejingumo ir vienybės galią. Beveik tūkstantis žmonių pasidalino mūsų pagalbos prašymu, esame visiems labai dėkingi už rūpestį, žinutes, patarimus. Jaučiamės nebe tokie vieniši, turime daugiau vilties. Tai geras pavyzdys ir mūsų globojamiems vaikams, kad nutikus nelaimei nesame palikti vieni kapstytis iš rūpesčių, žmonės neabejingi", - vakar socialiniame tinkle džiaugėsi N. Navickienės šeimyna.
Tokio visuomenės palaikymo jie sulaukė paviešinę istoriją, kaip jiems tenka kariauti su draudikais dėl žalos atlyginimo.
Pasvalio rajone, Raubonių kaime, vienuolika vaikų globojančią N. Navickienę bėda ištiko šiemet gegužę, kai namuose kilo gaisras.
"Namas nesudegė iki pamatų, bet tai, kas nesudegė - surūko, gaisrininkai vandeniu supylė visą ką tik rekonstruotą mūsų 400 kv. m namą. Nelaimės mastas didelis, nes tą dieną vienuolika mūsų globojamų vaikų liko be pastogės... Bėdai ištikus stengėmės išlikti ramūs ir racionalūs. Vylėmės, kad visas bėdas padės išspręsti "Lietuvos draudimas". Būdama atsakinga ir gyvendama su vienuolika vaikų, puikiai suvokiau, kad gyvenu ant "parako statinės" ir būtina drausti sienas ir turtą tikrai ne minimalia draudimo suma - dėl visa ko. Juk draudiesi tam, kad turėtum apsaugą ištikus dienai X, turėtum į ką atsiremti... Niekada nebūčiau patikėjusi, jog ištikus nelaimei nereikia kliautis draudimu, jog į draudimą reikia žiūrėti kaip į priešą ir suprasti, jog jie nėra tavo "draugai", kaip kad jie teigia siūlydami maksimalios apsaugos draudimo paketus", - socialinėje paskyroje rašė N. Navickienė.
Pasak jos, praėjus 2 mėnesiams po nelaimės gausi šeimyna ne tik vis dar yra be namų, bet dar ir nepradėjo namo tvarkymo ir statybos darbų, nes "Lietuvos draudimas" neva neduoda sutikimo.
"Kai prašai jų paskubėti priimti sprendimą, nes privalome sutvarkyti namus iki rugsėjo 1-osios, jie atkerta: "Nemanipuliuokite vaikų tema", - apgailestauja moteris.
Pasak N. Navickienės, tokia liūdna situacija susiklostė dėl to, kad "Lietuvos draudimo" siūlomas žalos atlyginimas "yra juokingai menkas, neadekvatus patirtiems nuostoliams".
"Praėjus dienai po gaisro į mūsų sudegusius namus atvažiavo draudimo atstovai - norėjo įvertinti žalą. Atrodė malonūs ir rūpestingi: "Situacija neeilinė, vienuolika globojamų vaikų, tikrai padėsim, atsižvelgsim, o kad būtų greičiau, aprašykit visus sugadintus daiktus, patirtą žalą čia ir dabar." Buvo praėjusi para po gaisro, aš ką tik grįžusi iš ligoninės, aišku, veikė raminamieji vaistai. Neadekvačiai paskubomis sėdau rašyti visų name buvusių daiktų sąrašo. Negana to, išvažiuodami šie mandagūs darbuotojai leido po truputį tvarkyti gaisravietę ir išmesti sudegusius daiktus. Prašė palikti tik viryklę, kuri ir buvo gaisro židinys. Kartu su vaikais kibome į darbus. Valom, šluojam, šiukšlių konteineriai vienas po kito važiuoja iš kiemo", - pasakojo moteris.
Tačiau kai po dviejų savaičių gavo pirmąją "Lietuvos draudimo" sąmatą, ji sako net atsisėdusi iš nuostabos.
"Patikėkit, ji buvo tokia graudžiai juokinga ... Draudimas siūlė nieko neremontuoti, tik nuvalyti suodžius. Valyti tapetus, valyti plastikines lenteles ir jiems nesvarbu, kad po jomis suodžių pilna, o tai labai kenksminga sveikatai. Pagrindinės išlaidos buvo suskaičiuotos namų valymui, kuris neva tiesiog daro stebuklus - iš po lentelių ištraukia suodžius, suskilusias nuo karščio grindis atstato į vietą", - stebėjosi N. Navickienė.
Kai šeimyna nesutiko su, anot jų, juokingu žalos atlyginimu, prasidėjo kiti "stebuklai": derybos su draudikais tarsi turguje, reikalavimai parodyti sudegusius daiktus, kuriuos anksčiau patys leido išmesti, ir t. t.
"Kova laiškais tęsiasi iki dabar. Mes siunčiame jiems sąrašą su daiktų įsigijimo kainomis, jie perskaičiuoja mūsų sąmatą ir vėl nutinka "stebuklai", nes mūsų daiktai atpinga beveik 80 procentų. Pasirodo, jei pagalvės, antklodės, čiužiniai buvo brangūs ir kokybiški - "Dormeo" čiužiniams įsigyti taupėme, jiems tai nė motais ir vertina prekę stebuklinga 5-6 eurų kaina. Didelei šeimai reikalingą kokybišką daržovių smulkintuvą, pirktą už 40 eurų, siūlo keisti kinišku analogu už 5 eurus. Jei televizorius buvo naujas ir kokybiškas, nesvarbu, gausi į vietą kelis kartus pigesnį. Šeimynos fotografijų kolekciją, kurias buvau atspaudusi ant drobės ir sumokėjau 300 eurų, jie vertina 9 eurais", - vardijo N. Navickienė.
Moteris stebėjosi, kad vaikų gertuves, puodus ir daugelį kitų virtuvės daiktų ir rakandų draudikai siūlė tiesiog nuvalyti, nors jie jau senai išvažiavę į Pasvalio šiukšlyną, nes sudegė puodų ir keptuvių rankenos, indai apvarvėjo degančių plastikinių lentelių lašais.
"Draudikų manymu, rūbų negalima išmesti, juos reikia skalbti - tai, beje, ir darėme, bet po valymo ir skalbimo smarvė niekur nedingo, negaliu tokių rūbų vilkti vaikams. Kiti daiktai iš viso išbraukiami iš sąrašo, nes jie tiesiog mano, kad jų nebuvo ir mes juos apgaudinėjame. Juk daiktai išmesti, parodyti negalime. Galima būtų tęsti ir tęsti..." - pasakojama šeimynos socialinėje paskyroje.
Kol tęsiasi kova, gausi šeimyna glaudžiasi pas artimuosius, nes, pasak jų, už draudimo duodamus nuompinigius mėnesiui tokia šeima tiesiog negali nieko išsinuomoti.
"Gal kas susidūrėt su tokiu "Lietuvos draudimo" elgesiu? Kaip elgėtės? Ką darėte, kaip sprendėte ginčus, ar atrėmėte nepamatuotai menką žalos įvertinimą? Ką patartumėte mums daryti? Patikėkit, jau svyra rankos", - rašė N. Navickienė.
Situacija stebina
Klaipėdoje gyvenanti N. Navickienės dukra Kristina Navickaitė pasakojo, kad jaučiasi taip, lyg jos artimiesiems tektų kovoti su vėjo malūnais.
"Matyt, mūsų šalies įstatymai leidžia "Lietuvos draudimui" viską vilkinti. Bet ką daryti žmonėms, kai artėja rugsėjo pirmoji, auga vienuolika vaikų, o nėra namų?" - retoriškai klausė žinoma moteris.
K. Navickaitė stebėjosi, kokius kryžiaus kelius tenka nueiti žmonėms, norint išsireikalauti adekvataus žalos atlyginimo.
"Daugybė žmonių komentaruose pripažino, kad jie pavargo kovoti su draudimo bendrovėmis, jiems nusviro rankos. Mūsų šeimos patirtis rodo, kiek reikia kantrybės. O iš kur jos gali turėti, kai po gaisro pakrinka sveikata ir psichologinė būsena? Jėgų kovai nėra daug, o pasisamdyti brangių advokatų nėra už ką", - pasakojo K. Navickaitė.
Pasak jos, į viešumą šeimyna kreipėsi tikėdamasi sulaukti patarimų, o kad diskusija taip "įsivažiuos", net nenutuokė. K. Navickaitė vylėsi, kad su "Lietuvos draudimu" visgi pavyks rasti protingą kompromisą ir teismų neprireiks.
"Esame geranoriški"
"Labai gaila, kad nepavyksta rasti sutarimo su kliente, nors nuo pat pradžių geranoriškai sprendžiame šią situaciją. Mes visuomet linkę žiūrėti į situacijas iš kliento pusės, išmokėti yra avansai, tačiau tokių situacijų kartais išvengti nepavyksta", - tikino "Lietuvos draudimo" atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė.
Šiuo metu N. Navickienei yra išmokėtas jos nurodyto dydžio avansas, o likusi žalos suma bus išmokėta "kaip galima greičiau" - gavus draudikų pasamdyto nepriklausomo eksperto išvadas.
Kartu akcentuojama, kad gaisro žalos įvertinimo ir atlyginimo procesas visada yra sudėtingesnis.
"Tačiau visada reaguojame operatyviai - išmokame dalį išmokų avansu. Iš karto po gaisro klientams siūlome profesionalias suodžių valymo ir remonto paslaugas, kurios įprastai naudojamos tvarkant gaisro pasekmes, ypač kai didžioji pastato dalis yra ne sudegusi, o aprūkusi. Šiuo atveju klientė tokių paslaugų atsisakė", - minėjo "Lietuvos draudimo" atstovai.
Pasak draudikų, klientei ne vieną kartą siūlyti įvairūs variantai - netgi jai nesutikus pateikti sugadinto turto vertinimo, buvo siūloma išmoka nereikalaujant dokumentų, tačiau ir su tuo ji esą nesutiko.
"Apgyvendinimo vietos nuomos išlaidos buvo pasiūlytos ir išmokėtos maksimalios, kaip ir nurodyta draudimo sutartyje", - pabrėžė "Lietuvos draudimo" atstovai.
Kartu akcentuojama, kad N. Navickienė buvo neapdraudusi 30 proc. pastato - dalies, kuri dar buvo neįteisinta. Tokiu atveju išmoka yra mokama vertinant šią aplinkybę.
Informacija
Lietuvos banko duomenimis, daugiausia skundų gaunama būtent iš draudimo sektoriaus. Šiemet per pirmąjį ketvirtį sulaukta 108 tokių kreipimųsi - tai sudaro 49 proc. visų skundų. 78 ginčus Lietuvos bankas išnagrinėjo, 6 atvejais buvo rekomenduota patenkinti vartotojo reikalavimus, 7 atvejais - tenkinti iš dalies, 21 atveju vartotojo reikalavimai buvo atmesti, o kitais atvejais nagrinėjimas nepradėtas arba nutrauktas.
2015-aisiais Lietuvos bankas iš viso gavo ir išnagrinėjo 474 skundus. Daugiausia kreipimųsi taip pat buvo iš draudimo sektoriaus (277 arba 59 proc.). Tada daugiausia nesutarimų kilo dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.
"Iš tų atvejų, kai ginčai su draudimo bendrovėmis buvo išnagrinėti iš esmės ir Lietuvos bankas dėl jų priėmė savo sprendimą, 40 procentų atvejų vartotojų reikalavimai buvo pagrįsti ar bent iš dalies pagrįsti", - teigia Lietuvos banko atstovai.
Tačiau Lietuvos banko sprendimai dėl ginčų yra rekomendaciniai ir neprivalomi vykdyti. Visgi statistika rodo, kad 89 proc. jų įvykdoma.
Rašyti komentarą