Didžiausia naujojo Klaipėdos logotipo problema yra ta, kad jis neatspindi miesto veido, o kūryba pasaulyje – brangiausia prekė, tad rinkoje tokios kainos įprastos. Taip reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė sako komentuodama naujai sukurtą, tačiau dėl visuomenės pasipiktinimo laikinai nebenaudojamą Klaipėdos logotipą. Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas Robertas Jucaitis tikina, kad dizaino paslaugos Lietuvoje yra nuvertinamos, o su tuo nedirbantys žmonės neįsivaizduoja, kiek užtrunka kūrybinis procesas. Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.
Kaina tinkama, tačiau pirkimo procesas – ne
VDA Grafinio dizaino katedros docento R. Jucaičio nuomone, dėl didelių logotipų kainų piktintis nereikėtų, nes Lietuvoje dizaino paslaugos ir taip nuvertinamos, trūksta suvokimo apie darbo procesą.
„Visi kalba apie didelę kainą, bet aš nesutikčiau, kad logotipas brangus, tiesiog dizaino paslaugos Lietuvoje yra nuvertinamos. Vakaruose dizaineriams moka daugiau nei Lietuvoje, kartą Didžiosios Britanijos dizaineriams pasiūlius prisidėti prie projekto, kuriam buvo skirta 10 tūkst. eurų, jie tik nusijuokė.
To nedirbantys žmonės įsivaizduoja, kad toks darbas vienas du ir padarytas – su nelicenzijuotomis programomis, vogtais šriftais. Daug kas mano, kad dizaineriai nieko neveikia, bet kas gali sukurti logotipą. Bet sukurti gali visi, o kas po to? Reikia patentuoti, kurti komunikacijos strategiją, naudojimo vadovą“, – tikina VDA docentas.
Vis dėlto jis pritaria, kad logotipo kūrėjų įmonės pasirinkimas kelia daug neaiškumų ir suprantamų pretenzijų: „Nors pats ženklas man užtektinai profesionalus, turiu pretenzijų techninei pusei. Logotipo kūrimui pasirinkta „Aloros“ įmonė, ryšių su visuomenė agentūra, kuri buvo beveik bankrutavusi, o dabar netikėtai vėl atsirado. Be to, ne paslaptis, kad tam tikros įmonės artimiau bendrauja su viena ar kita politine partija. Pavyzdžiui, „Lukrecija“ bendradarbiauja su Liberalų sąjunga, dėl to centristams būnant valdžioje jie ir kūrė Klaipėdos, Vilniaus ir, jei neklystu, Panevėžio logotipus.“
Pašnekovas priduria, kad nerimą kelia ir bandymai šiuos neaiškumus pateisinti paveldo teise, neva šis logotipas jau buvo sukurtas anksčiau. „Taip kūrėjai pastato save į tokią poziciją, kad nieko pakeisti negali, yra situacijos įkaitai. Man asmeniškai šie pasiteisinimai atrodo iš piršto laužti“, – teigia ženklodaros ekspertas.
Jis turi ir savo versiją, kaip galimai buvo apeitas įstatymas, įpareigojantis pirkimams, viršijantiems 10 tūkst. eurų, skelbti viešąjį konkursą. „Pirkimams iki 3 tūkst. eurų net nereikalingas raštinis kontraktas, galima paskambinti ir susitarti telefonu. Tačiau jei pirkimas siekia 10 tūkst. ir daugiau, viešas konkursas privalomas. Gali būti, kad viešieji pirkimai buvo išskaidyti į tris dalis – pats logotipo sukūrimas, naudojimo vadovas ir komunikacijos planas. Taip nė vienas iš šių pirkimų neviršijo 10 tūkst. eurų sumos ir galėjo teisiškai būti įvykdytas be viešojo konkurso“, – svarsto grafikos dizaineris.
Neaiškumų kelia ir logotipo naudojimo vadovo kaina. „7 tūkst. už naudojimo vadovą, kad ir koks jis būtų reikalingas, yra šiek tiek per daug“, – tikina R. Jucaitis.
Netyčinių plagijavimo atvejų išvengti beveik neįmanoma
Netrukus po naujojo Klaipėdos ženklo pristatymo internete buvo rastas itin panašių formų ir spalvų logotipas, dar 2015 m. sukurtas Daliaus Stuokos saviems tikslams be konkretaus užsakovo. R. Jucaitis savo ruožtu teigia, kad tokių sutapimų kuriant minimalistinius logotipus išvengti sunkiai įmanoma, nebent abu kūrėjai užpatentuotų savo darbus.
„Kuo paprastesnis ženklas, tuo didesnė galimybė, kad kažkas jau bus kažką panašaus sukūręs. O patentuoti nori ne visi, nes tai užtrunka. Įprastai, kai sukuriamas logotipas, dizaineriai dviem etapais patikrina, ar nėra panašių darbų – iš pradžių ieško Europos patentų biuro svetainėje arba paprastuoju būdu – „Google“ paieškos sistemoje. Vėliau galima kreiptis į Valstybinį patentų biurą, bet atsakymų laukti tenka apie pusę metų. Problema yra tai, kad visų pasaulio ženklų neįmanoma patikrinti, jei jis nėra užpatentuotas. Taip buvo ir su D. Stuokos logotipu – jis tiesiog jo neužpatentavo“, – pasakoja specialistas.
Be to, jis įsitikinęs, kad įmonė, kurianti miesto įvaizdį, nerizikuotų reputacija plagijuodama internete rastą logotipą. „Jie per daug pastatę ant kortos, kad sąmoningai taip pasielgtų. Joks sveikai mąstantis įmonės vadovas taip nepasielgtų ir aš esu įsitikinęs, kad tai buvo atsitiktinumas, o tokių pavyzdžių – pilna. Pavyzdžiui, net Tokijuje 2020 m. vyksiančių olimpinių žaidynių logotipas buvo apkaltintas plagiatu nuo Belgijos Lježo miesto teatro logotipo “, – pasakoja R. Jucaitis.
Paprastas dizainas – ne banalybė, o siekiamybė
Naujasis Klaipėdos logotipas visuomenę papiktino ne tik dėl jos nuomone per didelės kainos, bet ir labai paprasto dizaino. Vis dėlto, anot specialisto, kiekvieno grafikos dizainerio siekiamybė yra sukurti kuo paprastesnį ir labiau įsimenantį ženklą: „Naujasis logotipas – paprastas, skandinaviško dizaino. Estetika ir minimalizmas šiais laikais turi savo kainą. Ir jei tai būtų buvęs konkursinis ir viešas dalykas, kaina visiškai atitiktų rinką.“
Specialistas mano, kad naujasis Klaipėdos ženklas vis dėlto geresnis už buvusį miesto logotipą, sukurtą dar 2005 m. „Tada vyravo stipri popkultūra, tokie didieji prekybos rykliai kaip „Amazon“ diktavo įvaizdžio kūrimo tendencijas. Manau, ženklą tikrai reikėjo keisti. Žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos, man jis atrodo net šiek tiek sarkastiškas, ne toks solidus kaip naujasis“, – įsitikinęs R. Jucaitis.
Anot jo, kalbant apie ženklo vertę nereikėtų pamiršti, kad ji priklauso ir nuo jo paskirties. „Kokios kepyklėlės ženklo vertė yra vienokia, o pasaulinės firmos – kitokia. Taip ir su miesto įvaizdžio komponentais. Šiuo atveju aš kainą dar padidinčiau, nes Klaipėdos ženklas komunikuos visame pasaulyje, tad ir rinka ne lokali, o pasaulinė. Ženklas nieko vienas nelemia – nereikėtų mistifikuoti, kad logotipas išgelbės, arba priešingai – demonizuoti ir sakyti, kad netinkamas ženklas pasmerks miestą“, – apibendrina VDA dėstytojas ir grafikos dizaineris R. Jucaitis.
Reklamos specialistė į problemą žvelgia plačiau
Anot prekės ženklo įvaizdžio formavimo strategijos specialistės D. Filmanavičiūtės, visų Lietuvos miestų komunikacija – ypač jautri tema.
„Turbūt didžiausia problema yra ta, kad per beveik trisdešimtmetį nepriklausomybės mes vis dar nuoširdžiai neatsakome sau į klausimą, kas mes esame. Nerandame aiškių, unikalių savybių ir vis bandome apsimesti tokiais, kokiems būti mums nepavyksta“, – tikina reklamos specialistė.
Prakalbus apie dideles grafinio dizaino darbų kainas, D. Filmanavičiūtė neskuba teisti, priešingai – pabrėžia, kad už kūrybą ir turi būti mokama daug.
„Kūryba pasaulyje, nepaisant jokių tendencijų, yra brangiausia prekė. Idėja yra brangi ir tai yra didžiausia pridėtinė vertė prekės ženklui. Svarbu pabrėžti, kad ji labiausiai brangi ne finansiniu požiūriu – kūrėjai į savo darbus sudeda visą savo žinojimą, patirtį, originalumą. Paprastai tariant, jie sudeda į darbą visą savo širdį.
Grafiniam dizainui jau kurį laiką įtaką daro pasaulinė skaitmenizacija, atsiranda naujų formų. Manau, kad dizaineriai turi beprotiškai daug iššūkių, bet ir galimybių, todėl tai reikalauja dar daugiau žinių ir talento. Ir tai negali būti pigu“, – įsitikinusi reklamos specialistė.
Gerai reklamai paaiškinimo nereikia
Kaip teigia daug metų prekės ženklų įvaizdžio rūpinimusi užsiimanti D. Filmanavičiūtė, labai svarbu pabrėžti, kad logotipai ir prekės ženklo identitetas nėra vieno žmogaus su pieštuku rankose darbas. „Gavęs kliento užduotį, agentūros projektų vadovas suburia projektui reikalingą komandą nuo 2 iki 5 ar daugiau žmonių. Prie užduoties sugaištama daug laiko net norint į ją įsigilinti, ką jau kalbėti apie eskizavimą, pardavimo klientui procesą, įgyvendinimą. 24 tūkst. eurų manęs kaip rinkos dalyvės tikrai neišgąsdino. Kai pasakai garsiai, kad tiek kainavo logotipas, aš suprantu, kokį įspūdį susidaro žmonės. Tačiau visada vertiname resursų kiekį, jų sugaišto laiko kiekį, galutinio rezultato apimtį“, – teigia specialistė.
Vis dėlto ji sutinka, kad naujasis Klaipėdos logotipas neatspindi miesto, jo ypatingumo, nešamos žinios.
„Mano nuomone, didžiausia naujojo Klaipėdos veido problema yra ta, kad iš tiesų jis visai neturi veido. Ši priemonė turėtų formuoti miesto veidą jo gyventojams ir svečiams, būti lyg knygos viršelis. Sako, nereikėtų pagal jį sutikti, reikėtų įsijausti į turinį. Deja, toks viršelis, kuris šiandien suteiktas Klaipėdai, žmonių netenkina. O vartotojas, mano manymu, ir yra galutinis vertintojas.
Galbūt kažkas galėtų sakyti, kad reikėtų žiūrėti į visumą, laukti viešos įvaizdinės kampanijos, peržvelgti logotipo naudojimo vadovą, bet aš kategoriškai visuomet pasisakau už tai, kad vartotojui nieko papildomai aiškinti niekada nereikia, jei darbas atliktas iki galo ir kokybiškai. Man geras pastarojo meto pavyzdys atrodo Alytaus logotipas, labai gražiai su savo įvaizdžiu padirbėjo Kaunas. Tikrai yra iš ko semtis įkvėpimo. Gaila, kad vienas unikaliausių Lietuvos miestų išgyvena šią krizę apskritai“, – portalui LRT.lt teigia reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė.
Kilus dideliam klaipėdiečių pasipiktinimui dėl logotipo kainos, galimo nuplagijavimo ir suabejojus pasirinktos įmonės skaidrumu, Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas informavo laikinai sustabdantis logotipo naudojimą miesto komunikacijai.
Ženklą planuojama naudoti vėl, kai bus gautas oficialus patvirtinimas iš Valstybinio patentų biuro dėl autentiškumo. Vis dėlto, klaipėdiečiai nėra patenkinti naujuoju logotipu, todėl buvo nuspręsta sukurti internetinį puslapį, kuriame siūloma teikti idėjas naujam logotipui ir už jas balsuoti.
Rašyti komentarą