Į redakciją kreipėsi "Elektromarkt" parduotuvėje "Lenovo" kompiuterį įsigijęs garbaus amžiaus klaipėdietis. Nors 430 eurų kainavusiai elektronikos prekei buvo suteikta 24 mėnesių garantija, vyriškis nauju daiktu džiaugėsi neilgai.
Pamėginus naudotis "Skype" programa kompiuterio ekrane nebuvo matyti vaizdo. Taigi naująjį pirkinį klaipėdietis grąžino į parduotuvę ir šis buvo išsiųstas remontuoti. Po kelių savaičių vyriškis gavo atsakymą, jog jam neva būtina sumokėti 23 eurus už daikto taisymą. Kitaip kompiuteris nebus grąžintas.
"Nežinojau, kur kreiptis, išsigandau, kad neatgausiu savo kompiuterio, todėl sumokėjau tuos pinigus. Tačiau kodėl turėjau tai daryti, jei daiktui suteikta 2 metų garantija?" - retorinį klausimą uždavė pirkėjas.
Uostamiestyje veikiančios "Elektromarkt" parduotuvės klientų aptarnavimo vadybininkė Vytautė Jackienė pateikė kitą šio įvykio versiją. Esą gedimas įvyko dėl paties vartotojo kaltės, todėl jam ir teko sumokėti už kompiuterio transportavimą ir diagnostiką.
"Gavome išvadas, jog pirkėjo kompiuteryje buvo įrašytos dvi programos, leidžiančios naudotis vaizdo kamera. Tačiau šiame "Lenovo" kompiuteryje gali veikti tik viena tokia programa. Taigi šis gedimas įvyko dėl vartotojo kaltės", - sakė V. Jackienė.
"Elektromarkt" darbuotoja patikino, jog servisui pateikus išvadas, kad prekė yra brokuota, klientui visuomet grąžinami pinigai arba daiktas yra keičiamas kitu.
O jei pirkėjas nesutinka mokėti remonto ar transportavimo išlaidų? Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) specialistų, tokiu atveju būtų tikrinama, ar pardavėjas tinkamai įvykdė informavimo pareigą.
"Žmogus, atiduodamas kompiuterį taisyti, turi būti tinkamai informuotas apie galimas pasekmes - jam turi būti suteikta informacija apie tai, kad jeigu paaiškės, jog gedimas atsirado dėl vartotojo kaltės, jis ir turės padengti taisymo išlaidas. Jeigu vartotojas buvo tinkamai informuotas apie garantinio aptarnavimo taikomas sąlygas, tokiu atveju servisas turi teisę reikalauti susimokėti už suteiktas paslaugas.
Nesutikdamas su pardavėjo arba garantinio serviso keliamu reikalavimu, vartotojas turi teisę kreiptis į vartotojus ginančias institucijas (šiuo atveju - Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą). Pardavėjas turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, garantinio aptarnavimo įmonę, tačiau už jų veiksmus atsako pardavėjas", - teigia VVTAT atstovai.
Beje, nuo Naujųjų metų įsigaliojo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kurios leis paprasčiau spręsti ginčus tarp pardavėjų bei vartotojų. Esą nuo šiol tokius ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai bus ne rekomendaciniai, o privalomi.
"Nepavykus ginčo išspręsti taikiai ir VVTAT sprendimu nutarus patenkinti arba iš dalies patenkinti vartotojo prašyme nurodytą reikalavimą, minėtas sprendimas įsigalios ir bus privalomas vykdyti", - komentavo VVTAT l. e. p. Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė.
Tačiau jei kuri nors šalis sprendimu bus nepatenkinta, per 30 dienų nuo jo priėmimo galės kreiptis į teismą Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir prašyti, kad ginčą nagrinėtų teisininkai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą