Uostą ir miestą supriešino paminklas kapitonui

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2014-aisiais gavo Savivaldybės pritarimą dėl pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino įamžinimo pastatant jam paminklą. Tais pačiais metais paskelbtame konkurse sulaukta 5 pasiūlymų. Du buvo atmesti kaip netinkami, kitų trijų kaina netenkino direkcijos.

Šiemet buvo organizuotas antras konkursas, kuriame sulaukta dviejų pasiūlymų. 12 asmenų jūrų kapitono L. Stulpino skulptūros projekto konkurso vertinimo komisija, tarp kurios narių - Uosto direkcijos ir jūrinių organizacijų atstovai, pasirinko architekto Ramūno Bartkaus ir skulptoriaus Sauliaus Juchnevičius pasiūlytą darbą.

Šiemet sausį pasirašyta sutartis, ir projektas pradėtas įgyvendinti. Bronzinė dviejų metrų aukščio skulptūra, vaizduojanti L. Stulpiną, stovintį prie šturvalo ir kovojantį su stichija, jau yra Vilniuje nulieta iš bronzos, parinktas ir rangovas, kuris turėtų sumontuoti ją numatytoje vietoje.

VIETA prie "Meridiano" atmetama, nes jau esą pilna kitų skulptūrų.

Įvaizdžio komisija - prieš

Dar vasarį buvo kreiptasi į Klaipėdos įvaizdžio komisiją dėl vietos skulptūrai parinkimo. Vyko du posėdžiai, bet nė viena iš uostininkų siūlomų vietų netiko. Pagrindinė pretenzija, pasak Uosto direkcijos Bendrojo skyriaus viršininko Žilvino Pikelio, nurodyta ta, kad projektas nederintas su dailininkų ir architektų sąjungų atstovais.

Menininkai, be Smiltynės, nurodė dvi vietas, kur galėtų stovėti skulptūra - prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos arba Uosto direkcijos kieme. Tos vietos, daugelio komisijos narių manymu, nėra tinkamos, nes kapitono skulptūra turinti būti prie vandens. Vandens kaimynystės pageidauja ir skulptorius S. Juchnevičius.

Tačiau Įvaizdžio komisija, posėdžiavusi praėjusį penktadienį, vienbalsiai atmetė uostininkams patinkančią vietą piliavietėje, prie "Old Mill Hotel", kur dabar stovi kalvių vėtrungė. Ir irgi pasiūlė anuos du minėtus kiemus.

"Atrodytų, lyg miestui tos skulptūros nereikia, jis turintis savo gyvenimą, kuris nesusijęs su jūra", - sakė Ž. Pikelis.

VARIANTAI.  Galima dar viena vieta - Karlskronos aikštėje. Teigiama, kad prie šiaurinio molo skulptūra sumenktų prieš jūros platybę, atrodytų labai maža.  O miesto Įvaizdžio komisija L. Stulpino skulptūrai siūlo vietą prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos.

Pasirinko tris vietas

Vakar susirinkusieji į posėdį vėl aptarė kelias vietas. S. Juchnevičius pastebėjo, kad, norint skulptūrą statyti prie vandens, vietų yra labai mažai. Vietas Šiauriniame rage, Pilies uoste atmetė Įvaizdžio komisija.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainiaus Elerto, prie burlaivio "Meridianas" nerekomenduojama statyti skulptūros, nes ten jau visko pristatyta, jau tiršta. Vieta prie raudonųjų sandėlių Žvejų gatvėje esanti vertinga, bet gali iškilti problemų derinant su kaimynais.

Istoriko manymu, neįvertinta gera simbolinė vieta Smiltynėje. Žinoma, L. Stulpino skulptūrą reikėtų statyti ne prie laivo "Dubingiai", o ant postamento, kur kažkada buvo bakenas. Jis yra pusiaukelėje į Lietuvos jūrų muziejų, prie buvusios kavinukės. Kapitono veidas būtų atsuktas į vandenį, be to, nebūtų kam prieštarauti dėl šios vietos.

Žurnalistas Gediminas Pilaitis atkreipė dėmesį į tai, kad norint ten statyti paminklą būtina gauti Vyriausybės leidimą, nes tai - Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija. Beje, "Albatroso" paminklui irgi reikėjo Vyriausybės leidimo.

Centrinis Klaipėdos terminalas atmestas kaip nelankoma vieta, prie šiaurinio molo skulptūra sumenktų prieš jūros platybę, atrodytų labai maža.

Buvo siūloma dar kartą eiti į Įvaizdžio komisiją ir argumentuotai ginti savo poziciją. Nuskambėjo klausimas: "Ar jūrinė visuomenė jau visai nebeturi jokio balso?"

Diskusijose dažniausiai kaip tinkamos buvo minimos trys vietos: Danės upės kampas prie įplaukos į Pilies uostelį, prie pasukamojo tiltelio; Smiltynėje vietoj buvusio bakeno ir piliavietėje prie "Old Mill Hotel" vietoje senos kalvių vėtrungės, kuri yra laikinas statinys.

Reitinguojant pirmoji vieta atiteko būtent pastarajai vietai, nors jai nepritarė nei Įvaizdžio komisija, nei miesto dailininkai bei architektai.

Siūloma keisti tvarką

Ž. Pikelis stebėjosi, kad Įvaizdžio komisiją sudaro tie patys valdininkai, Savivaldybėje dirbantys metų metais, todėl, jo manymu, susiformavusi ydinga tvarka, sudaranti sąlygas ir pavydui, ir vidinėms intrigoms.

Pasak jo, reikėtų permąstyti įžymių žmonių įamžinimo tvarką, kad nebūtų galima lengvai manipuliuoti, kas gali mieste statyti paminklą, o kas ne. Jam keista, kad vietos prie vandens jie atranda ir berniukui, ir šuniukui, o kapitonui - ne.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad šį klausimą vis dėlto turėtų spręsti miesto vadovai. Jam susidaro įspūdis, kad problemų kilo todėl, jog konkursą laimėjo "ne tas, kuris turėjo laimėti". Jo nuomone, kalta ne meninė išraiška, ne vieta, o nihilistiniai principai.

Prisimintos kitos panašios "epopėjos". Dvejus metus vargta ir posėdžiauta, kol buvo pastatyta nuoroda Buriuotojų krantinei. Dėl "Albatroso" paminklo, kuris pavadinamas ir geležine šakute, ir šukomis, ir kolibriu, vargta penkerius metus. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla su undinėle irgi buvo vaikoma, kol ši skulptūra buvo nukišta į labai nepatogią vietą.