"Nežudykite regionų kultūros, skirkite valstybės vietų ir Klaipėdai", "Studijų krepšelių reikia ir kitai Lietuvai", "Šis plakatas būtų meniškesnis, bet jūs nustojote finansuoti meną". Tai - tik keletas plakatų, kuriais uostamiestyje meno specialybes studijuojantis jaunimas išreiškė susirūpinimą, kad iš Klaipėdos universiteto (KU) Menų akademijoje esančių 11 muzikos, teatro, kino ir šokio krypčių studijų programų kitais mokslo metais po kelias valstybės finansuojamas vietas skirta tik dviem studijų programoms: atlikimo menui bei lėlių ir objektų teatro režisūrai.
Nė vienos valstybės finansuojamos vietos neskirta šokio, sportinių šokių, vaidybos menų krypčių studijų programoms, taip pat muzikos pedagogikai.
"Nesuprantamas ir valstybės finansuojamų vietų skaičiaus paskirstymas: Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijų programai "Muzikos atlikimas" finansuojama 81 vieta, Vytauto Didžiojo universitete studijų programai "Atlikimo menas" - 18 vietų, o tokiai pačiai Klaipėdos universiteto studijų programai - tik 4 vietos", - sakė KU Menų akademijos studentų atstovybės pirmininkė Erika Gaučiūtė.
Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad nuo šių metų tokios studijos koncentruojamos specializuotose aukštosiose mokyklose, "turinčiose geriausią mokymo bazę ir aukščiausio lygio dėstytojus". Be to, pateikiami skaičiai, kad į menų studijas KU ir taip mažai kas stoja.
AKCIJA. "Dainuodami, grodami, šokdami, vaidindami norime visuomenei parodyti, kad mums rūpi Vakarų Lietuvos kultūros ateitis ir meninio ugdymo likimas Klaipėdos regione", - sakė akciją surengę studentai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Vilniečiai kaiman nevažiuoja
"Studentai pašiurpę. Atrodo, kad viskas skiriama Vilniui. Bet juk Vilnius, tai ne visa Lietuva. Pavyzdžiui, Panevėžio dramos teatras užsakė kitais mokslo metais surinkti aktorių kursą, nes pernai pas juos atėję dirbti Vilniuje paruošti studentai pabėgo. Niekas iš Vilniaus nenori važiuoti dirbti į regionus. Lietuvoje yra per 600 kultūros centrų, kuriuose dirba mūsų Menų akademijoje paruošti režisieriai, nes Vilniaus studentai nenori važiuoti dirbti į kaimą. Juk ir Klaipėdos dramos teatre dirba mūsų paruošti aktoriai. Tai kaip galima nubraukti visą regionų kultūrą?" - stebėjosi Menų akademijos Teatro katedros vedėja doc. dr. Danutė Vaigauskaitė.
Pasak jos, pagal dabar sulaukiamų skambučių skaičių, akivaizdu, kad nemažai studentų norėtų Klaipėdoje studijuoti vaidybą, bet valstybė nefinansuoja nė vienos vietos, tad abejojama, kad daugelis jų įstengtų patys susimokėti už studijas, kurios toli gražu nėra pigios.
"Metams kainuoja 3 180 eurų. Tai yra dideli pinigai. Klaipėdos universitete daugiausia studijuoja iš regionų atvykęs jaunimas. Daugelis mažesniuose miesteliuose gyvenančių šeimų neturi tokių pinigų. Mus varo į neviltį tokia situacija", - pasakojo D. Vaigauskaitė.
"Regionuose numarins meną"
"Vakarų Lietuvai taip pat reikia kultūros. Manau, mes tai puikiai parodėme šiemet tapę Lietuvos kultūros sostine. Turime naują Klaipėdos dramos teatrą, tuoj bus pradėtas rekonstruoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas, tad dirbti jaunimui būtų kur", - kalbėjo ketvirtame kurse vaidybos meną studijuojantis Jonas Viršilas.
Jo bendrakursė Justina Vanžodytė, klaipėdiečiams jau matyta ir Klaipėdos dramos teatro spektaklyje "Pašaliniams draudžiama", antrino, kad toks Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas leidžia manyti, kad šitaip siekiama sunaikinti Menų akademiją.
"Kultūrinis gyvenimas Klaipėdoje egzistuoja tik dėl tam tikros jaunų žmonių grupės. Iš Vilniaus čia tikrai niekas nevažiuos. Jei bus uždaryta Menų akademija, Klaipėdoje nebeliks meną studijuojančių jaunų žmonių ir taip pamažu mirs kultūrinis miesto gyvenimas", - kalbėjo J. Vanžodytė.
"Reikia nepamiršti, kad Vakarų Lietuva - ne vien Klaipėda, tai Tauragė, Mažeikiai, Telšiai ir kiti mažesnieji miestai. Ir visi jie liks be meno. Jei neateis jaunesnė karta, nevyks rotacija, menui regionuose tai ne į naudą", - pritarė KU Menų akademijoje režisūros magistrantūrą studijuojanti Marta Palmaitytė.
Skatina studijuoti užsienyje
Menų akademijos Šokio katedroje dėstanti Agnija Šeiko svarstė, kad toks valstybės požiūris dar labiau skatina jaunimą rinktis studijas užsienyje.
"Palyginimui galiu pasakyti, kad Olandijos aukštojoje mokykloje už šokių studijas per metus reikia mokėti 1,5 tūkstančio eurų, o Klaipėdos universitete už tą pačią specialybę reikės mokėti 3 tūkstančius. Tai visiškas nonsensas. Taip mes neteksime pačių geriausių studentų", - apgailestavo A. Šeiko.
Jos žiniomis, jau ir pernai Menų akademijoje buvo finansuojamos tik keturios šokio specialybės vietos, o šiemet iš viso nė viena.
"Tikrai reikia skelbti pavojų, nes dabartinės ministerijos nuostatos, kai Klaipėdos universitetui labai mažinamas krepšelių skaičius, atrodo grėsmingai. Suprantu, kad reikia reformų, bet ne tokių drastiškų. Jei regionuose esančiose aukštosiose mokyklose visiškai eliminuojamos finansuojamos vietos, vadinasi, nebus suteikta galimybė tiems miestams kultūriškai atsinaujinti", - liūdnas perspektyvas mato A. Šeiko.
Pasak vaidybos dėstytojos Justinos Jukonytės, dabartinė situacija akivaizdžiai rodo valstybės požiūrį į kultūrą ir meną.
"Šios sritys turėtų būti finansuojamos kiek kitaip, nes jos neneša tokio pelno, kaip, pavyzdžiui, medicina ar advokatūra", - sakė J. Jukonytė.
"Siekiama išvengti dubliavimo"
Eugenijus BUTKUS, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas
Bendras valstybės finansavimas menų studijoms nemažėja. Vietos menų studijų programoms paskirstytos remiantis Kultūros ministerijos pozicija.
Siekiant subalansuoti priėmimą į menų srities studijas, kur specialistų poreikis nėra didelis, nuo šių metų jos koncentruojamos specializuotose, atskiroms menų specialybėms skirtose aukštosiose mokyklose, turinčiose geriausią mokymo bazę ir aukščiausio lygio dėstytojus. Priėmimui į menų studijas universitetuose šiemet numatoma 453 vietos. Dauguma jų atiteks Vilniaus dailės akademijai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijai. Taip siekiama atsisakyti programų dubliavimo ir neefektyvaus valstybės lėšų naudojimo - kad menininkai, kurių poreikis ir įsidarbinimo perspektyvos gana riboti, nebūtų rengiami keliose aukštosiose mokyklose.
Į menų studijas Klaipėdos universitete yra mažai stojančiųjų. 2016 metais į valstybės finansuojamas vietas buvo priimta iš viso 17 studentų: nuo 3 iki 8 į studijų programą. Esant mažam studentų skaičiui, studijų kaštai labai išauga, sunku užtikrinti studijų kokybę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą