Uostininkai kaldami polius sugadino namą?
Uostininkai kaldami polius sugadino namą?

Evaldas Jurkevičius teigia, kad, uoste atliekant pirso rekonstrukcijos darbus, netoliese esantis jo namas drebėjo kaip epušės lapas. Sienose atsirado įtrūkimų, kuriems pašalinti reikia 18 tūkst. eurų. Uosto direkcijos ir rangovo atstovai tikina, kad tie įtrūkimai atsiradę kur kas seniau. Susisiekimo ministerija siūlo bandytis tartis su direkcija. Visi šiame procese dalyvavusieji, išskyrus namo savininką, mano, kad tokį ginčą gali išspręsti tik teismas.

Pernai rekonstruojant UAB Klaipėdos konteinerių terminalo naudojamą pirsą, 127-128 krantines, esančias Malkų įlankoje, buvo kalami poliai. Esą būtent šio proceso metu ir nukentėjo žmogaus namas. Poliai jau seniai sukalti ir šiuo metu ten vyksta betonavimo darbai, kurie jokios įtakos aplinkiniams gyventojams nedaro. O E. Jurkevičius tebemina įvairių institucijų slenksčius, negalėdamas patikėti, kad jos nemato akivaizdaus fakto.

"Smeltės kvartalo individualūs namai yra visai šalia to pirso. Mano namas arčiausiai - tik už 162 metrų. Statybos prasidėjo pernai gegužę. Keliasdešimt polių buvo kalami į daugiau kaip 20 metrų gylį. Barškėjo visa pietinė miesto dalis. Iš karto pastebėjome, kad pradėjo trūkinėti mūsų namo sienos ir viduje, ir išorėje. Atvyko ir policijos pareigūnai. Visi už galvų susiėmė - visas namas dreba. Ačiū ponui Dievui, kad nesugriuvo visiškai, bet žala padaryta didžiulė", - pasakojo ponas Evaldas.

"Suprantu to namo gyventoją, buvo sudėtinga gyventi tuo laikotarpiu, kai dienomis buvo kalami poliai. Kitaip krantinės juk nepastatysi. Apgailestauju, kad žmogus jaučiasi patyręs nuostolių, bet mes turime turėti realų teisinį pagrindą norėdami jam ką nors kompensuoti. Uosto direkcija negali skirti pinigų remdamasi emocijomis", - teigia laikinai einantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė.

Atvažiavo "sava" komisija

E. Jurkevičius rašė raštus ir Aplinkos ministerijai, kuruojančiai Statybų inspekciją, ir Uosto direkcijai, ir Susisiekimo ministerijai, prašė sustabdyti darbus, nes žala didėjo.

Ponas Evaldas pasakojo, kad tuometinis Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus reagavo į skundą, įpareigojo sudaryti komisiją, kuri įvertintų situaciją. "Atvažiavo komisija: "Latvijas tilti", "Borta", t. y. rangovų atstovai, UAB "Sweco Lietuva" specialistai. Žodžiu, žmonės iš tų įmonių, kurios gauna pinigų iš Uosto direkcijos. Jie pradėjo aiškinti, kad mano namas senas, pastatytas su broku, nesilaikant technologijų. Tą namą pradėjau rekonstruoti 2005 metais, o 2010 m. aštuoni Statybos inspekcijos žmonės, tikriausiai turintys reikiamą išsilavinimą, pripažino namą tinkamu naudoti", - aiškino namo savininkas.

Draudimas tokio "force majeure" nenumatė

Kyla klausimas, kaip būtų galima įrodyti, kad E. Jurkevičiaus namui žala padaryta būtent rekonstruojant minėtas krantines? Ponas Evaldas sako su žmona filmavę, kaip viskas aplinkui drebėjo, kai buvo kalami tie poliai. Jis reikalavo, kad tokius darbus uoste apdraudusi kompanija ir jo namo draudimo agentas pasikalbėtų tarpusavyje ir priimtų sprendimą. E. Jurkevičiaus namo draudime būtent tokio "force majeure" punkto nėra.

Jeigu Lietuvoje būtų įvykęs žemės drebėjimas ar didelis gaisras, tada E. Jurkevičius gautų draudimą, o polių kalimo sukeltas drebėjimas nėra tinkama sąlyga draudimui gauti.

SIENOS. Namo sienos suskilinėjo ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

Pernai gegužę pono Evaldo pradėtas susirašinėjimas su visomis atsakingomis institucijomis baigėsi tik prieš pat Naujuosius metus. Žmogus užsakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentui išmatuoti vibracijos lygį. Pasak E. Jurkevičiaus, vibracijos lygis buvo viršytas dvigubai ar net trigubai. Pasak jo, specialistai apskaičiavo, kad, norint pasiekti buvusią namo būklę, reikia investuoti 18 tūkst. eurų.

"Parašysiu raštą Europai"

Šiemet, artėjant rinkimams, E. Jurkevičius sako garsiai apie savo bėdą kalbėti nenorėjęs, kad nebūtų apkaltintas kenkimu rinkimams, tad sulaukė pavasario.

Pono Evaldo manymu, jeigu A. Vaitkus pernai gegužę būtų sustabdęs rangovų darbus, nebūtų prieita prie tokios situacijos. Anot jo, statybos darbus gali stabdyti arba užsakovas, arba rangovas, arba Statybos inspekcija. Iš pastarosios jis gavo raštą, kad ji šiuo atveju niekuo dėta. Jam tai nesuprantama, nes juk būtent Statybos inspekcija išduoda leidimus statyti.

Iš Susisiekimo ministerijos gautame rašte iš esmės patariama kreiptis į teismą, tačiau iš pradžių rekomenduojama bandyti susitarti su Uosto direkcija.

ĮTRŪKIMAI. Tokių įtrūkimų išorinėse namo sienose ne vienas ir ne du. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Naujajam Uosto direkcijos vadovui V. Paukštei buvo pateikta firmos, atlikusios žalos vertinimą, sąmata. Iš pokalbio su juo E. Jurkevičius sako supratęs, kad "Latvijas tilti" lyg ir norėjo atlyginti padarytą žalą, bet "Borta" nesutikusi. Tad jam lieka vienintelė išeitis - kreiptis į teismą.

"Namui sutvarkyti man reikia 18 tūkst. eurų. Tiek pinigų ant žemės nesimėto. Jeigu samdysiu advokatą, patirsiu teismo išlaidų. Dvejus metus mes bylinėsimės, sąmata išaugs iki 20 ar 22 tūkstančių. Nemaloniausia, kad savo tiesą turiu įrodinėti teisme, nors faktas akivaizdus kaip blynas. Jeigu aš jau belsiuosi į Lietuvos teismo duris, tada kreipsiuosi ir aukščiau - parašysiu raštą Europai. Ar tada aš būsiu kenkėjas Lietuvos atžvilgiu? Man priekaištaus, kad trukdau rekonstruoti krantinę, kurti darbo vietas ir pan. Jeigu šalia gyvenantis žmogus patiria nuostolių, jis ką, jau ne pilietis? Turiu užsimerkti ir sėdėti? Koks čia teisingumas? Viską suprantu, bet jeigu bestatydami prisidirbo, tai kam tie teismai? Kovosiu už save, manau, tai bus geras pavyzdys kitiems", - kalbėjo E. Jurkevičius ir pridūrė, kad, ko gero, rangovai nenori atlyginti nuostolių, nes tokiu atveju jiems labai pabrangtų draudimas.

Nėra juridinio pagrindo

V. Paukštė neneigė, kad buvo diskutuojama dėl to namo būklės. "Buvome pasikvietę ir rangovo, ir techninę priežiūrą atliekančios institucijos atstovus. Jų manymu, tie plyšiai nėra mūsų statybos darbų pasekmė. Rangovo klausiau, ar tikrai neturi galimybės prisidėti prie to namo remonto, bet jis mano, kad šioje situacijoje yra nekaltas. Uosto direkcija tokiems nuostoliams padengti neturi jokio juridinio pagrindo. Neturime nei kokio nors eksperto ar kokios nors institucijos išvados, kad iš tikrųjų plyšiai atsirado todėl, kad buvo vykdomi statybos darbai. Kol kas tai tėra tik namo gyventojo teiginys.

Jeigu jau kalbame apie teismines instancijas, turėtų būti tam tikrų atestuotų specialistų ekspertinė išvada, kad tikrai taip yra. Šiandien tokios išvados nėra. Namo gyventojui reikės gauti tokią išvadą ar prašyti teismo, kad būtų skirta ekspertizė ir patvirtintas toks faktas", - sakė Uosto direkcijos atstovas.

Pasak jo, statybos dalyviai - tiek projektuotojas, tiek rangovas, tiek techninės priežiūros atstovas teigia, kad statybos neturėjo daryti tokio poveikio.

Įtrūkimai - tik viename name

UAB "Latvijas tilti" Klaipėdos filialo direktorius Mindaugas Kelpša teigė, jog rasti dokumentai rodo, kad įtrūkimai tame name buvo jau prieš 10 metų. "Mes nesutinkame su to žmogaus nuomone, kad jie atsirado dėl mūsų darbų. Mūsų kaltės dėl to nėra. Dirbome pagal "Sweco Lietuva" parengtą projektą. Polių kalėme tiek, kiek reikėjo. Tik jo vieno name atsirado įtrūkimų. Iš kitų gyventojų jokių skundų negavome. Jeigu būtų buvusi mūsų kaltė, būtų nukentėję daugiau namų, būtume gavę kokių nors pastabų ir iš kitų gyventojų", - aiškino M. Kelpša.

Pasak jo, E. Jurkevičius bendrauja tiesiogiai su Uosto direkcija, su užsakove, ši visas pretenzijas perduoda jiems. "Daugiau su tuo žmogumi nebendravau, tik tąkart, kai buvau nuvykęs pačioje pradžioje su komisija apžiūrėti tų įtrūkimų.

Komisija konstatavo, kad tose vietose yra seni įtrūkimai. Tie plyšiai, kuriuos matėme, ir tie, kurie yra dešimties metų senumo nuotraukose, yra identiški.

Ko nors naujo neatsirado. Toje sąmatoje, kurią parodė Uosto direkcijai, norai dideli. Vos ne pusę pinigų jis prašo už fasado perdarymą. Jeigu jis jaučiasi esąs teisus, turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu teismas pripažins, kad esame kalti, tada, ką darysi, atlyginsime žalą", - sakė M. Kelpša.

Projektuotojai technikos neparenka

"Mes projektuojame tai, ką reikia pastatyti, nevertiname, ar šalia esantys namai atlaikys, ar ne. Kaip pastatyti, tai jau rangovo reikalas, paprastai jis pats pasirenka techniką. Nemanau, kad ta technika, kurią pasirinko šį kartą rangovas, galėtų būti kuo nors išskirtinė. Tokia technika Klaipėdoje naudojama daugelį metų. Tam tikrų apribojimų galime padaryti, jeigu matome, kad kyla tam tikros rizikos.

Labai abejoju, kad namas galėtų įskilti. Jeigu jis būtų už 5 metrų nuo kalamų polių, galbūt tai galėtų turėti kokios nors įtakos. Bet jeigu atstumas yra 150 metrų, sakyčiau, kad išsigalvojama.

127 krantinė ne vienintelė rekonstruojama. Yra namų kur kas arčiau. Klaipėdoje labai tvirti moreniniai gruntai, nemanau, kad polių kalimas būtų namo sienų įtrūkimo priežastis. Mano manymu,tai visai kas kita. Jeigu žmogus mano kitaip, gali kreiptis į statinių ekspertus, kad nustatytų įtrūkių priežastis", - teigė UAB "Sweco Lietuva" Infrastruktūros padalinio vadovas Audrius Bunevičius.

Sidebar placeholder