Uosto užmojai žvejų nebejaudina

Tiesa, savo likimu susirūpino ne patys žvejai, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pastaroji sunerimusi dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ketinimo dalį žvejų uostelio paimti savo laivyno bazei, tad artimiausiu metu ji kreipsis į Susisiekimo ministeriją, kad ši užtikrintų, jog ateityje žvejų laivai nebus visai išstumti iš uostelio ir neliks be vietos.

Anot uosto kapitono Adomo Aleknos, įrengus Uosto direkcijos laivyno bazės patalpas prie mažųjų žvejybos laivelių prieplaukos, visi jų laiveliai sutilps toje prieplaukoje.

Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus sako, kad dabartiniai Uosto direkcijos norai žvejų atžvilgiu nėra jau tokie tragiški. Kampe esančioje teritorijoje šalia Karinių jūrų pajėgų tvoros einant kariškių konteinerių link direkcija planuoja statyti savo laivyno bazei reikalingą šiuolaikinį pastą ir naudoti apie 35 metrus krantinės. Laivyno bazę naujoje vietoje ketinama įrengti per dvejus metus.

Laivų vietą užima laužas

Žvejų uostelis buvo suprojektuotas 35 laivams, žvejojantiems Baltijos jūroje. Jis buvo pradėtas statyti 2000-aisiais, atidarytas 2002 metų liepos 26 d. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir tuometinė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Pasak V. Petkaus, žvejų uostelio, kurio statybos kainavo daugiau kaip 22 mln. litų, reikėjo todėl, kad jų laivai tuomet buvo išsibarstę po visą uostą ir stovėjo kas kur galėjo. Jie neturėjo nuolatinės švartavimo vietos.

VARGAS. Žvejai raginami apsitvarkyti uostelyje. Pavyzdžiui, kaip metalo laužą būtina likviduoti nuo pat uostelio pastatymo pradžios čia stovintį nenaudojamą laivą "Ieva". Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Šiuo metu uostelyje laivų jau kiek sumažėjo - septyni buvo parduoti estams ir latviams, tačiau jie plaukioja su Lietuvos vėliava, nors priklauso kaimynių bendrovėms. Kad laivynas didėtų, V. Petkus netiki ir mano, kad uostelyje laisvai tilps ir žvejų, ir direkcijos laivai. Esant reikalui jie gali stovėti ir dviem korpusais.

Visa žvejų krantinė nuo kariškių tvoros kampo iki tilto ir kitoje pusėje iki pat ledo generatoriaus pagal perimetrą yra 671 metro ilgio. Jeigu direkcijai reikia tik 35-40 metrų krantinės, tai, pasak V. Petkaus, tragedijos nėra. Ramybės neduoda klausimas, ar ateityje nebus atimama ir daugiau krantinės. Jeigu direkcija reikalautų, tarkime, 150-170 metrų krantinės, tai jau būtų blogai.

Beje, žvejams reikėtų gerokai apsitvarkyti uostelyje. Pavyzdžiui, kaip metalo laužą būtina likviduoti nuo pat uostelio pastatymo pradžios čia stovintį nenaudojamą laivą "Ieva", priklausantį UAB "Baltijos žuvys". Jis jau apipjaustytas, be vairinės, visiškas laužas. Kartą jau skendo, reikėjo iškelti. "Ieva" be reikalo užima normalių laivų vietą. Bendrovės vadovui Arvydui Žiogui Uosto direkcija nieko negali padaryti, nes už jo stovėjimą mokamas mokestis, įsiskolinimo nėra, tad jokių sankcijų taikyti ji negali.

Būtinas valstybinis požiūris

V. Petkus pasakojo, kad toje vietoje, tarp kariškių tvoros ir Marių gatvės posūkio, anksčiau buvo numatyta statyti naftos degalinę, skirtą aptarnauti žvejų laivams. Tačiau iki šiol ji taip ir neatsirado - prieš 8-10 metų atvykę "Lukoil" atstovai domėjosi, kiek žvejybos laivams reikia kuro per metus, ir nusprendė, kad neapsimoka statyti degalinės. Daugiau norinčiųjų tai daryti neatsirado.

"Žvejų uostelio operatorė yra Uosto direkcija, jai priklauso ir tas kampas. Manau, direkcija, norėdama padidinti krovos krantinių ilgį, protingai nutarė savo laivyno bazę, šiuo metu esančią kažkada AB "Senoji Baltija" nuomotoje teritorijoje, perkelti į tą vietą, kur turėjo būti statoma naftos kolonėlė. Suprantama, jos laivams reikalinga krantinė, tad ji derasi su mūsų ministerija. Visą atlaisvintą teritoriją ji nori atiduoti krovos darbams. Reikia tik geranoriškumo iš abiejų pusių, ir viskas, sutarimas bus pasiektas. Tai valstybės turtas, jos pinigai, todėl būtinas ir valstybinis požiūris. Mūsų laivynas mažėja ir toliau mažės", - sako V. Petkus.

"Didelių pretenzijų neturime"

"Žvejai per daug apie tai negalvoja. Direkcija pristatė mums savo planus. Uosto kapitonas pažadėjo, kad tiek, kiek laivų buvo švartuojama uostelyje, tiek ir liks, ir jokios diskriminacijos nebus. Didelių pretenzijų mes neturime. Tik paprašėme, kad direkcija nestatytų savo laivų prie mūsų krantinių. Naudos mums iš jos statinio jokios, stato jį sau, o mes dėl to nieko nepralošiame. Daug laivų pardavėm, daug įmonių bankrutavo, tad tame uostelyje sutilpsime visi. Dabar svarbiausia, kas bus su žvejybos Baltijos jūroje kvotomis. Mūsų 18 įmonių norėtų išeiti iš verslo, taigi turime rimtesnių problemų. O dėl uostelio mes problemų nekelsime, nebent vietos gyventojai protestuotų. Štai jeigu būtų statę ten degalinę, tada būtų atsiradę daug problemų. Ačiū Dievui, laiku suprasta, kad ten degalinės nereikia", - situaciją apibūdino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Tai ne žvejų uostelis

ŽŪM viceministro Artūro Bogdanovo teigimu, visų pirma tas uostelis nėra žvejų. Jie tik yra įsikūrę jame, tačiau neturi operatoriaus teisių. Jis nėra ir ministerijos turtas. Vienintelis dalykas, kurį turėjo ministerija Klaipėdoje, tai UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas. Dabar jis yra perduotas Turto bankui ir pradėtas jo privatizavimo procesas.

"Kai atsirado naujas direkcijos projektas, mes sunerimome ir tą klausimą svarstėme Žuvininkystės taryboje. Į visus mūsų klausimus nebuvo atsakyta, todėl inicijuotas dar vienas pasitarimas Uosto direkcijoje. Ir jame ne į visus klausimus atsakyta. Kyla nerimas, kad, prisidengiant tuo projektu - laivyno bazės pastato statyba, vėliau žvejai gali likti be vietos. Artimiausiu metu planuojame inicijuoti susitikimą su Susisiekimo ministerija, paprašyti, kad ji užtikrintų, jog nebus pareikalauta žvejų visai išsikelti", - sakė A. Bogdanovas.

Pasak jo, ŽŪM dabar svarsto du galimus variantus. Vienas - Susisiekimo ministerijos oficialus įsipareigojimas išlaikyti žvejams krantines. Kitas - prašyti perduoti ŽŪM operatoriaus teises. Be abejo, su tuo būtų susijusios tam tikros išlaidos.

"Toks žingsnis racionaliausias"

Vidmantas PAUKŠTĖ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius

Valstybės tikslas yra efektyviai išnaudoti visą uosto infrastruktūrą, kad ji maksimaliai uždirbtų, kad valstybei generuotų didžiausias pajamas. Tad Uosto direkcijos laivyno bazė iš dabartinės teritorijos iškeliama į Marių gatvę, t. y. prie žvejų uostelio. O buvusią laivyno bazės teritoriją numatoma išnaudoti racionaliau. Ji konkurso būdu bus išnuomota uostinei veiklai. Manome, kad toks žingsnis yra protingiausias.

Žvejų laiveliai generuoja palyginti nedideles pajamas. Pavyzdžiui, vienas laivelis 120 BT, esantis jūrinių laivų registre, per mėnesį vidutiniškai sumoka 40 eurų be PVM uosto rinkliavų ir apie 117 eurų be PVM aptarnavimo mokestį.