Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (509)

Apie Simpsonų dinastijos gyvenimą Mėmelyje pasakota ankstesnėse "Akvarelėse". Na, o šiandien toliau pasakojame, kaip ir kuo gyveno Laimos ir Šliogerių šeima name pačioje Klaipėdos širdyje - Teatro aikštėje.

KALĖDOS II. Kalėdinių dovanų pakavimas.

Mokslai kelionėse

Netrukus po to, kai šeima įsikūrė bute Teatro aikštės name, Šliogeriai nusipirko ir žiguliuką. "Be Vytauto tėvo iš Australijos finansinės paramos mes tikrai nebūtume automobilio įkandę. Kai jis atsiuntė Australijos dolerių, turėjome juos "išsiversti" į rublius. O juos išsikeisti reikėdavo važiuoti į Rygą. Netrukus mes jau mašiną turėjome. Na, ir prasidėjo. Pirmiausiai - kelionės po Lietuvą. Labiausiai traukdavo paveldas - pilys, dvarai. Kelionėse po Lietuvą svarbiausias asmuo buvo, žinoma, Kristupas, kuriam norėjome rodyti visą Lietuvos žavesį. Ten apsilankę studijuodavome detales, ornamentus, lipdinius. Visas paveldas būdavo apleistas. Kokioje pilyje - sandėlis, o dar blogiau - kokio kolūkio ar tarybinio ūkio garažas. Tas pat ir su gražuolėmis bažnyčiomis. Jau nekalbu apie žolėmis apžėlusius dvarų ir dvarelių stogus. Net širdį geldavo. Su Paminklų konservavimo instituto bendradarbiais keliaudavome ir pas kolegas restauratorius už Lietuvos ribų: Lvovas, Talinas, Pskovas, net į Uzbekiją buvome nusibeldę. Visur mus svetingai pasitikdavo kolegos restauratoriai, rodydavo, aiškindavo. Kai jie atvažiuodavo į Klaipėdą, mes turėjome kur kas daugiau restauruotų pastatų. Ir jie nuoširdžiai džiaugdavosi mūsų rodomais rezultatais, teiraudavosi, kaip mums taip pasiseka "pramušti" finansavimą. Tos kelionės mums su Vytautu davė labai daug. Ir idėjų, ir netgi, sakyčiau, įkvėpimo",- prisiminė p. Laima.

MIESTO EGLĖ. Beveik kiekvienais metais Šliogeriai fotografuodavosi ir prie miesto eglės. O už miesto eglės - namas, kuriame vakarais mansardoje įsižiebdavo ir įsižiebia jauki šviesa. Kai buvo rengiamasi "Akvarelių" pirmosios knygos pristatymui, ponia Laima maloniai sutiko papozuoti su jaukiomis šio buto šviesomis.

Laimės valandos po burėmis

Šliogerių šeima turėjo dar vieną aistrą - buriavimą. "Kiekvieną vasarą į Klaipėdos jachtklubą atbildėdavo vilniečių fizikų lazerininkų kompanija ruoštis kelionėms po Baltijos jūrą. Žinoma, tuomet nosies neiškiši už SSRS teritorinių vandenų. Bet buvome laimingi po burėmis plazdėdami į Rygą, Taliną, Saremos salas, Leningradą. Kiek įspūdžių. Ne tik bendrystės su fizikais lazerininkais, bet ir "pasimatymų" su architektūra. Vasaros atostogų laukdavome gal net labiau nei Kalėdų. Vytautas, ir taip turėdamas krūvas žinių, dar apsiversdavo literatūra apie vietoves, į kurias ketindavome plaukti. Dabar, žiūriu, tą patį daro Kristupas, kai rengiasi kelionėms į Gruziją ar Kubą. Nusižiūrėjo nuo tėčio - kelionėms reikia ruoštis. Nepasiruošęs gali labai daug ko nepamatyti",- laimingų vasarų įspūdžiais po burėmis dalijosi L. Šliogerienė, patikslindama, kad buriuoti išplaukdavo ir vien su šeima.

Oazė sumanymams

Jau ankstesnėse "Akvarelėse" buvo aprašytas Šliogerių buto Teatro a. apstatymas: "Dauguma baldų buvo antikvariniai, prieškariniai, mano senelių, parsivežti iš Kauno. Valgomojo komplektas specialiai mano seneliams buvo suprojektuotas garsiausio tarpukario modernizmo baldų dizainerio Jono Prapuolenio. Į butą buvo parsivežti net mano prosenelio, 1917 m. bėgusio nuo revoliucijos iš Sankt Peterburgo, baldai. Tad vaikystės namai buvo tarsi muziejus, kuriame kabojo ir nedidukė Lietuvos trispalvė",- ne be pasididžiavimo pasakojo dabar jau 40-metis Palangos viešbučio "Palangos žuvėdra" direktorius K. Šliogeris. Su kokiais reikalais užklydę ar užėję švenčių švęsti Šliogerių bute net pirmą kartą apsilankiuosieji iš karto pasijusdavo jaukiai. Šiame bute yra gimusi ne viena idėja. Ne tik architektūrinės srities. Čia būdavo aptariami ir Pilies džiazo festivalio planai, nes V. Šliogeris buvo vienas iš gausaus festivalio organizatorių būrio. Pradėjus kilti Atgimimo bangai, sąjūdiečiai kartais susispiesdavo ir pas Šliogerius: filosofas Arvydas Juozaitis, šlovės zenite tuomet žibėjęs legendinės "Anties" lyderis architektas Algirdas Kaušpėdas, telkiamo būsimo Klaipėdos universiteto dėstytojai Eugenijus Gentvilas, Vytautas Čepas, jau į verslus bekimbantis Ovidijus Jankauskas. Šliogerių bute dažni svečiai būdavo ir broliai pranciškonai. Ypač tuomet, kai ir V. Šliogerio pastangomis Lietuvoje buvo atkurta skautų organizacija. Iš Šliogerių buto misijon į Tadžikiją dar 1984 metais buvo išlydėtas brolis pranciškonas Benediktas.

VASAROS PO BURĖMIS. Vasaros atostogas Šliogeriai su fizikų lazerininkų kompanija arba vieni patys leisdavo po burėmis.

Draugystė nenutrūko

Šliogerių šeimos draugystė su broliu Benediktu nenutrūko šiam išvažiavus į Tadžikiją. Bičiulystė tęsėsi ir tuomet, kai iš misijos Tadžikijoje jis buvo pasiųstas mokytis Vatikane. Vatikane brolis Benediktas ir buvo įpareigotas Kretingoje atkurti brolių pranciškonų ordiną. Štai tuomet Atgimimo banga vėl akivaizdžiai suvedė architektą ir brolį pranciškoną. Bendrų interesų buvo daug - Kretingos bažnyčios architektūriniai lobiai ir jų išsaugojimas, beatsikuriančios Lietuvos skautų sąjungos reikalai. "Dievui, artimui, tėvynei",- skautų kredo daug kam įpareigojo. Kaip ir pranciškonų veikla Kretingoje. Netrukus Kretinga, jos bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas tapo ne tik aplinkinių miestelių ir kaimų, bet ir visos Lietuvos dvasiniu, kultūriniu, istoriniu traukos centru. Apie tai būtų galima rašyti odes. Jau vien tai, kad Kretingos bažnyčioje buvo surengtas koncertas Džonui Lenonui atminti, o dainuoti, groti suvažiavo visas tuometinis Lietuvos žvaigždynas, sako daug ką. Per įvairių renginių organizacinius reikalus Šliogerių šeimos ir brolio Benedikto draugystė dar labiau sutvirtėjo.

Anonsas

O į ką toji dar labiau sutvirtėjusi Šliogerių šeimos ir brolio pranciškono Benedikto draugystė išvirto,- kitą antradienį. Po savaitės "Akvarelėje" ir apie architektų gyvenimo Teatro aikštėje kainą.