Klaipėdiškiai, ir ne tik, puikiai mena "Mažosios Lietuvos" laikraščio populiarumą. Apie tokius tiražus daugelis šiandieninių regioninių laikraščių galėtų tik sapnuoti arba svajoti. Kai "Sąjūdžio žinios" Klaipėdą pasiekdavo pagamintos kopijavimo aparatais, Klaipėdoje buvo leidžiamas TIKRAS laikraštis, spausdintas spaustuvėje.
"Mažosios Lietuvos" laukdavo būriai klaipėdiečių
Savaitraščio pasirodymo spaudos kioskuose jau laukdavo būriai išsirikiavusių eilėse skaitytojų. Ir pirkdavo ne po vieną egzempliorių.
Laikraštį pradėjo leisti "Tarybinės Klaipėdos" jaunimas. O jo šioje redakcijoje ne tiek jau daug ir buvo: Gintaras Tomkus, Alvydas Ziabkus, Kęstutis Oginskas, Jūratė Ašmonaitė, Vytautas Kudarauskas. Čia užsukdavo ir šviesaus atminimo vertėja Virginija Urbonavičienė, vėliau išvažiavusi kartu su jaunimu.
Smalsumo vedama užeidavau ir aš. Kai ką ir parašydavau. Visa jėga į "Mažosios Lietuvos" laikraščio leidybą įsiliejo į "Tarybinę Klaipėdą" praktikos atlikti atvykęs Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentas Rytas Staselis.
Beveik visi tapo ir Sąjūdžio aktyvistais.
Laikraščio leidybos šurmulys vyko "Tarybinės Klaipėdos", kuri vis dar tebebuvo partijos ir vykdomojo komiteto organas, redakcijoje. "Tarybinės Klaipėdos" redaktorius Antanas Stanevičius atlaidžiai žiūrėjo į visą tą bruzdėjimą, kol nebuvo iškviestas į partijos komitetą "ant kilimo". "Algą žurnalistai gauna "Tarybinėje Klaipėdoje", o dirba velniai žino kam",- ten buvo paprotintas.
Teko imtis sankcijų - pranešti, kad nešdintųsi, kur akys mato, kojos neša. O kur? Kai jau sąjūdininkų redakcija gavo patalpas H. Manto 2 ir jaunimas karštligiškai ruošėsi persikelti, "Mažosios Lietuvos" redaktorius G. Tomkus kalbino kraustytis kartu. Prisipažįstu - pabijojau. Nors pensijos reikalai man dar atrodė tarsi už Himalajų kalnų, svarsčiau: o kaip bus su ta pensija, o kaip bus su darbo knygele? Daug "o kaip" sustabdė nuo šio žingsnio. Nors labai troškau išdardėti su jaunimu.
GARBINGAS SVEČIAS. Redaktoriaus Gintaro Tomkaus kabinete - šviesaus atminimo ambasadorius Stasys Lozoraitis. "Vakarų ekspreso" archyvo nuotr.
O jiems - jūra iki kelių. Jauni, dar be šeimų, didesnių įsipareigojimų kam nors ir dėl ko nors. Išdardėjo... O kaip viskas iš laiko perspektyvos atrodo dabartiniam "Vakarų ekspreso" vyriausiajam redaktoriui Gintarui Tomkui?
"Gavome ir patalpas, ir automobilį"
G. Tomkus: "1989 - ieji skaičiavo paskutines dienas, o vieno populiariausių Lietuvoje savaitraščių "Mažoji Lietuva" redakcija glaudėsi tuometinės "Tarybinės Klaipėdos" pastate.
"Tarybinė Klaipėda" tuo metu buvo partinis organas ir vyr. redaktoriui Antanui Stanevičiui teko atlaikyti labai didelį komunistų spaudimą, kad mus išspirtų lauk. Todėl žinią, kad po Naujųjų mes, kelių žurnalistų grupelė, išsikeliame į naujas patalpas, A. Stanevičius sutiko su dideliu palengvėjimu. Antra vertus, tuometinį pagrindinio miesto oficiozo kolektyvą paliko beveik visas jaunimas.
Pastatas Klaipėdos centre - Herkaus Manto 2 - tapo naujaisiais mūsų namais. Žinoma, ne visas pastatas, o tik šeši su puse įvairaus dydžio kabinetai ketvirtajame aukšte.
Jautėmės devintame danguje. Savo patalpos, sava redakcija, savo stalai, kėdės ir spintos, telefonai. Viskas - sava.
Patalpas redakcijai, jeigu neklystu, mums skyrė tuometinis Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys. Kaip ir paskyrą redakcijos automobiliui. Netrukus mūsų redakcijos kieme puikavosi naujutėlaitis vyšninės spalvos "aštuntukas".
"O svarbiausia - absoliuti LAISVĖ"
Rašai, ką nori, kritikuoji komunistus be jokios cenzūros, be jokių suvaržymų. Nuo beribės laisvės, savaime suprantama, galvos ne juokais susisuko. Ko gero, ne kartą ir ne du, žvelgiant iš šių dienų pozicijos, pažeidėme žurnalistinę etiką.
Naujose patalpose toliau tęsėme savaitraščio "Mažoji Lietuva" leidybą, o nuo 1990-ųjų rugsėjo 15-osios čia gimė pirmasis būsimo dienraščio "Vakarų ekspresas" numeris.
Mano geriausias draugas Deivis, auksinių rankų savininkas, visus redakcijos kabinetus išpuošė natūraliu medžiu. Grindis išklojome kilimais. Atsirado posėdžių stalas ir pirmasis "Schneider" markės kompiuteris, kuris kainavo 25 tūkstančius rublių - tiek, kiek trys nauji žiguliukai. O jis taip ir liko praktiškai nepritaikytas, nes tiko tik primityviems kompiuteriniams žaidimams, tokiems kaip stalo tenisas.
H. Manto 2 - labai aukštas pastatas, todėl kai kurie senjorai skaitytojai ir informacijos "nešikai" nelengvai pasiekdavo viršutinį aukštą, kuriame buvo įsikūrusi redakcija. Ne vienas lankytojas paprašydavo papildomos minutėlės atgauti kvapą.
Kolektyvas, priešingai, jaunas, energingas, ir tuos stačius laiptus išnaudodavo sportinėms varžytuvėms, kuris greičiau nusileis ir užlips atgal.
Gana ilgai visas kolektyvas redakcijos sąskaita nemokamai maitinosi kitoje gatvės pusėje tada dar veikusiame "Viktorijos" viešbučio restorane.
Redakcijos patalpos buvo antrieji namai visomis šio žodžio prasmėmis. Labai dažnai ilgiau užsibuvę darbe, čia pat ir miegodavome. Čia įvyko ir pirmasis Metų klaipėdiečio rinkimų renginys, kai redaktoriaus kabinete prie kelių sumuštinių susirinko pirmieji nominantai: Klaipėdos vadovas Alfonsas Žalys, legendinės "Žuvėdros" sportinių šokių kolektyvo treneriai Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai, psichologas Vytautas Čepas, pasaulio galiūnų konkursų Klaipėdoje renginių siela Bronius Vyšniauskas.
Redakcijoje svečiavosi ir ypač garbūs žmonės: ambasadorius, tuometinis kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus Stasys Lozoraitis, tada dar kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus Valdas Adamkus su žmona, dažni svečiai buvo ir klaipėdiečiai SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatai, pirmieji išdrįsę ardyti SSRS hegemoniją. Jau po Kovo 11 - osios užsukdavo ir Atkuriamojo Seimo nariai. Ne tik klaipėdiečiai.
"Virš Mokesčių inspekcijos - tik Dievas ir "Vakarų ekspresas"
Redakcijoje nelegaliai klausydavomės policijos "racijos" pranešimų, ir mūsų "kriminalistai" Gintaras Vaičekauskas, Tomas Gukauskas dažnai į susišaudymus, sprogdinimus ar kitų nusikaltimų vietas spėdavo atvykti anksčiau už pareigūnus.
Netrukus į H. Manto 2 pastatą įsikėlė Valstybinė mokesčių inspekcija. Redaktoriaus kabinetas buvo kaip tik virš tuometinio VMI vadovo, dabar jau amžiną atilsį Antano Tamulio kabineto. Tuomet kažkas "sukalambūrijo": "Virš Mokesčių inspekcijos aukščiau yra tik Dievas ir "Vakarų ekspresas".
PRAŠYMAS
Prašome atsiliepti H. Manto 2 vaistinėje dirbusius farmacininkus, o ir joje vaistų pirkti eidavusius klaipėdiečius el. paštu [email protected] arba feisbuko paskyroje parašyti žinutę Gražinai Juodytei.
Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti čia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą