Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (16)
Žiniomis apie ikikarinę parko istoriją toliau dalinasi Klaipėdos krašto žinovas, istorikas Dainius Elertas. Pradžia - lapkričio 30 d. numeryje.
Dviračių takai
Netoli kavinės "Sprech-An" stovėjo neišvaizdus namas dvišlaičiu stogu su didele veranda. Jame veikė jaunimo namai. Čia apsistodavo iš apylinkių ir tolimesnių vietų atvykę jaunuoliai. Pažintis su jūra, parku tapusiu puoselėjamu mišku ir uostamiesčiu buvo prieinama ir kuklias pajamas gaunantiems jaunuoliams. Deja, XX a. 3-4 dešimtmetyje tai savo propagandai panaudojo nacionalsocialistai.
Minėtas kavines, jaunimo namus jungė patogus susisiekimas. Šalia "Sprech-An" buvęs takas vedė ne tik į laikinąją karinę stovyklą, bet siejo ir parko kavines su Feinkoltzo dvarelyje įkurtu restoranu. Greta Feinkoltzo dvarelio sodo ėjusia L. Vynerio promenada (dabar Kretingos gatvė) buvo nesunku pasiekti Karališkąją giraitę tarp dabar esančio dviračių treko ir Šv. Kazimiero bažnyčios. Joje taip pat veikė restoranas ir stovėjo viena iš trijų vasaros estradų. Pati giraitė buvo pasodinta Prūsijos Karaliaus Fridricho Vilhelmo III ir Rusijos caro Aleksandro susitikimo vietai įamžinti.
JAUNIMO NAMAI. Netoli kavinės "Sprech-An" stovėjo neišvaizdus namas dvišlaičiu stogu su didele veranda. Jame veikė jaunimo namai.
Toliau L. Vynerio promenada suko Didžiojo ir Mažojo Tauralaukio link. Nuo šios promenados būta kelių, vedusių jūros link. XX a. pr. populiarėjant dviračiams buvo nutiesti jiems pritaikyti takai. Neturintys nuosavo dviračio galėjo išsinuomoti jį kavinėse. Vienas toks dviračių takas kirto parką dar XX a. pr. Jis prasidėjo nuo "Sprech-An", o vėliau vedė link apželdintojo, plantacijos inspektoriaus Johano Richerto paminklo. Toliau taku buvo riedama iki Didvyrių giraitės-alėjos ir pro geležinkelį link marių prie švyturio, prie kito, tuomet garsaus restorano "Strandvilla" ("Pajūrio vila"). Toliau dviratininkai galėjo sukti Melnragės link, aplankyti atvirą paviljoną, iš kurio matėsi jūra. Tada traukti į Girulius ir užsukti į "Waldcapelle" ("Miško koplyčia").
"Miško koplyčioje", Giruliuose, labai mėgo lankytis Vydūnas. Dabar "Miško koplyčią" mena senos fotografijos ir išlikusi sampyna, grioviai, sulaukėję kultūriniai augalai. Vydūnas jautė gamtos alsavimą, ritmus, dvasią. Jis mėgo šioje vietoje klausytis medžių bei jūros ošimo. Todėl atkurta "Miško koplyčia", alėjomis, išvalytais upelių vingiais būtų prasmingas iškiliojo mąstytojo Vydūno atminimo įprasminimas ir jo idėjų priminimas.
PAMĖGTA. "Miško koplyčioje", Giruliuose, labai mėgo lankytis Vydūnas.
Būta ir įdomios takų sistemos, vedusios nuo Didvyrių giraitės-alėjos link senojo smėlio pylimo. Šis darinys iki šiol nesulaukė didesnio dėmesio. Vieni tyrinėtojai linkę akcentuoti jo gamtinę kilmę, kiti linkę manyti, kad prie jo formavimo prisidėjo ir žmogaus rankos. Dabar senąjį smėlio pylimą galima rasti nuo dabartinės Vasaros estrados mišku keliaujant į šiaurės vakarus.
Yra dar vienas įdomus istorinio kraštovaizdžio parke sluoksnis, susijęs su laivyba.
Kartuvių vieta
Ties dabartine parko teritorija miške būta navigacinių bokštų. Iki 1944 m. čia veikė kartuvių bakenas. Jis buvo taip vadinamas todėl, kad toje vietoje iki 1830 m. stovėjo kartuvės ir buvo baudžiama mirtimi. Perskaičius nuosprendį nusikaltėliui ant kaklo būdavo užneriama kilpa. Pakartieji kurį laiką likdavo kaboti kaip įspėjimas kitiems. Bakenai buvo aukšti navigacijos bokštai, padėję orientuotis atplaukiantiems laivams. Jie sudarė gana didelę liniją palei krantą.
TRAMVAJUS. Miesto tramvajumi prie jūros esančią kavinę "Strandvilla" buvo galima pasiekti per parką.
1904-1934 m. miesto tramvajumi pasiekus prie jūros esančią "Strandvilla", o iš ten keliaujant per parką iki "Sprech-An" geležinkeliu buvo galima nuvykti į Girulius, o atgal miestan grįžti dviračiu ar pėsčiomis. Kiti rinkosi ilgesnį kelią per mišką, vedusį link Tauralaukio ar Karališkosios giraitės.
Minėtų kavinių bei Karališkoje giraitėje esančios vasaros estrados savininkai puoselėjo aplinką, dažnai patys savo lėšomis apželdindavo, įrengdavo sodus, prisidėjo prie įvairių renginių. Klaipėdos miesto magistratas skatino atsakingas naudingas miesto bendruomenei iniciatyvas suteikiamomis lengvatomis, atleisdamas nuo mokesčių ir panašiai.
PAMINKLAS parko apželdintojui Johanui Richertui.
Atsakingo šeimininko rankose praeities palikimas tampa neįkainojamu vertybių bei idėjų lobynu. Tik visavertis kraštovaizdžio pažinimas suteikia galimybių kurti tvarią ir darnią aplinką.
Kvietimas
Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" maloniai kviečia į trečiąjį vakarą prie karštos arbatėlės, skirtą prisiminti gražiausius parko metus, "Akimirkos, kurios sušildo". Renginys vyks gruodžio 20 d., ketvirtadienį, 18 val., šalia parko esančiame Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre (III aukštas, Herkaus Manto g. 77, Klaipėdos universiteto stotelė). Susitikime dalyvaus anksčiau parke dirbusi vaikų sektoriaus vadovė Virginija Čepaitė.
Informacija
Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.
Rašyti komentarą