Kad suprastume, kuo galime būti įdomūs kitiems, pirmiausia turime suvokti, kas mes esame, ką gero ir vertingo turime. Naujoje pokalbių su įvairių sričių specialistais rubrikoje Klaipėdos TOP-10 sieksime išgryninti, kas geriausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien, atrasti, kokios istorinės, gamtinės, kultūrinės vertybės - yra čia pat, tačiau neišnaudojamos, pamirštos, ar neįprasmintos. Reziumuodami pokalbininkų išsakytas mintis, sudarysime Klaipėdos TOP-10. Tai bus klaipėdiečių ir "Vakarų ekspreso" dovana miestui jo gimtadienio proga.
Daugelis miestų sudarinėja savo "topus", kurie tarnauja kaip masalas ir atmintinė turistams. Į juos įtraukiami lankytini objektai: architektūros, istorijos, kultūros paminklai, kultūros įstaigos ar bohemiški rajonai ar gatvės, atraktyvios pramogos, geriausio maisto vietos ir kt.
Klaipėda tokio oficialaus "topų" sąrašo neturi. Klaipėdos turizmo ir informacijos centras savo svetainėje pateikia tik ilgą lankytinų vietų sąrašą su trumpais aprašymais ir fotografijomis. Jame - lankomi objektai, galerijos, muziejai, parkai.
Akcentuoja regiono vertybes
Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, paskaičius istorines knygas apie Klaipėdą, sužinome, jog kone ant kiekvieno namo galima kabinti atminimo lenteles ar kitus akcentus ir ekskursijos po Klaipėdą maršrutas galėtų būti daug ilgesnis, tačiau Klaipėdos istorija dar nėra pritaikyta turizmui. |
Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, neoficialus TOP-5 ar 10 egzistuoja, tačiau jame akcentuojamos ne tiek Klaipėdos miesto, kiek Vakarų Lietuvos regiono vertybės, įtraukiant ir Kuršių neriją, Palangą, Šilutės rajoną.
"Paprastai į mūsų regioną atvykstantys turistai lanko visas tris Baltijos valstybes ir nori pamatyti daugiau, o Klaipėdoje, atvirai kalbant, nėra daug ką žiūrėti ir ką veikti. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo turisto poreikių. Barų ir kavinių su geru alumi ir maistu užtektų mėnesiui, tačiau kitiems lankytiniems objektams ir poilsiui pajūryje pakanka 2-3 dienų", - įsitikinusi R. Savickienė.
Turizmo specialistai, anot pokalbininkės, Klaipėdoje akcentuoja Lietuvos jūrų muziejų, vienintelį Baltijos šalyse Laikrodžių muziejų, Pilies muziejų, senamiestį, žaidžia su ekskursijomis. "Buvo ekskursija su autobusiuku, šiuo metu siūlome naują vynų turą po senamiesčio vynines, tačiau realybė tokia, jog Klaipėdos senamiestį galima pasižiūrėti per 3-4 valandas su pailsėjimais ir pasisėdėjimais kavinėse", - pasakojo R. Savickienė.
Objektų galėtų būti daugiau
Turizmo informacijos centro direktorės pastebėjimu, Klaipėdos mieste situacija per daug nesikeičia, tad jo lankytinos vietos nekinta jau gana daug metų, nes niekas tuo neužsiima.
"Paskaičius istorines knygas apie Klaipėdą, kad ir "Klaipėdos akvareles", sužinome, jog kone ant kiekvieno namo Klaipėdoje galima kabinti atminimo lenteles ar kitus akcentus ir ekskursijos po Klaipėdą maršrutas galėtų būti daug ilgesnis, tačiau Klaipėdos istorija dar nėra pritaikyta turizmui. Galėtų Danės upe plaukti garlaivis iki Botanikos sodo, kuriame kadaise taip mėgdavo lankytis karalienė Luizė. Kodėl to nėra - nežinau", - svarstė R. Savickienė.
Įsipareigojo panaudoti įvaizdžiui
Paprašyta ekspromtu įvardyti patraukliausius Klaipėdos akcentus, mero patarėja, Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijos pirmininkė Audra Daujotienė paminėjo Lietuvos jūrų muziejų, mažąsias skulptūras bei 100 metų senumo vaistinę Klaipėdos senamiestyje.
"Šie objektai atrodo svarbūs man. Kitos srities žinovas galbūt išskirtų visai kitus dalykus: galbūt kokią gamyklą ar dar ką nors. Manau, kad "Vakarų ekspreso" iniciatyva apklausti įvairių sričių specialistus ir sudaryti Klaipėdos "topų" sąrašą - labai gera. Išties reikėtų išskirti Klaipėdą reprezentuojančius dalykus ir skirti jiems daugiau dėmesio, priežiūros, plačiau naudoti juos propaguojant mūsų miestą. Įvaizdžio komisija apie tai tiesiog nepagalvojo. Artimiausiame posėdyje mes taip pat iškelsime tokį tikslą ir įsipareigojame vėliau apsvarstyti ir pasinaudoti žurnalistų surinkta informacija", - pažadėjo A. Daujotienė.
Informacija
Baigiantis 2009-iesiems, miestiečių įpareigojimu valdžiai tapo dienraščio "Vakarų ekspresas" rubrikos "Mano Klaipėda" herojų išsakytos kritinės pastabos ir pasiūlymai.
Naujas rašinių ciklas "Klaipėdos TOP-10" - šių metų pilietinė iniciatyva. Jeigu norite pasidalinti savo mintimis ir idėjomis, kokios vertybės turėtų reprezentuoti Klaipėdos vardą, tačiau nesulaukiate mūsų skambučio, praneškite apie tai patys elektroniniu paštu [email protected]
Vilniaus TOP-20
-
Arkikatedra bazilika
-
Aušros Vartai
-
Gedimino pilies bokštas
-
Gedimino prospektas
-
Genocido aukų muziejus
-
Gintaro muziejus-galerija
-
Lietuvos nacionalinis muziejus
-
Pilies ir Didžioji gatvės
-
Prezidento rūmai
-
Rotušė
-
Stiklių-Žydų-Gaono gatvės
-
Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
-
Šv. Kotrynos bažnyčia
-
Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis
-
Televizijos bokštas
-
Trijų kryžių kalnas, Kalnų parkas
-
Užupio respublika
-
Verkių ir Pavilnių regioniniai parkai
-
Vilniaus gynybinės sienos bastėja
-
Vilniaus paveikslų galerija
-
Vilniaus universitetas
Trakų TOP-10 žiemą
-
Salos pilis
-
Tikrieji kibinai tik Trakuose.
-
Karaimų etnografinė paroda.
-
Šokoladinės idėjos.
-
Varnikų pažintinis takas žiemą.
-
Žirgais kinkytomis rogėmis po Trakų istorinį nacionalinį parką.
-
Žiemos safaris su sniego motociklais.
-
Žieminė-naktinė ekskursija "Trakų legendų pėdsekiai".
-
Žiemos inventoriaus nuoma ir rusiška pirtis po pasigalynėjimo su sniegu.
-
Antigripinės programos. SPA, riteriški kubilai su žolelių nuovirais kaimo sodybos komplekse.
Kęstutis Demereckas: "Kodėl Klaipėda ignoruoja vokišką praeitį?"
Leidyklos "Libra Memelensis" vadovas, Klaipėdos istorijos žinovas, fotografas Kęstutis Demereckas išskyrė keletą Klaipėdos miesto topų: globalų, kuriame išvardino tas vertybes, kurios šiuo metu labiausiai reprezentuoja Klaipėdą, taip pat pamirštų dalykų bei personalijų.
Klaipėdą reprezentuojantis TOP
1. Klaipėdos uostas. Ne miestas, ne besišypsantis veidukas ar šūkis "Klaipėda laisvu stiliumi", o modernus, neužšalantis Klaipėdos uostas, šiandien žinomas visame pasaulyje: Brazilijoje, Peru, Kinijoje ir kitur.
2. Jūrų muziejus. Jis žinomas visoje Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje.
3. Jūros šventė. Tai - masinis renginys, labai plačiai žinomas Lietuvoje ir aplinkui.
4. Klaipėdos pilis su visais gynybiniais įtvirtinimais ir senamiestis.
5. Teatro aikštė ir labai svarbus jos akcentas Anikė. Klaipėdiškių pastangomis atkurtas paminklas tapo Klaipėdos savastimi.
6. "Meridianas" - miesto simbolis, kuris privalo būti dešimtuke.
7. Klaipėdos fachverkas yra unikumas mūsų krašte tarp Talino, Rygos, Liepojos, Ventspilio Karaliaučiaus, kurie fachverko neišsaugojo. Fachverkinis kompleksas, kuriame yra Kultūrų komunikacijų centras, yra deimantas šiame Baltijos pakraštyje. Juolab kad jis yra restauruotas, čia veikia parodos, kavinės. Tad į šitą vietą galima drąsiai vesti visus Klaipėdos svečius.
8. Klaipėdos centrinis paštas ir karilionas. Paštas kaip pastatas, nes jis gražiai restauruotas, lankomas, sutvarkytas interjeras. Dar ten reikėtų atkurti dvi anksčiau buvusias didžiules freskas. Vienoje freskoje buvo pavaizduota karalienė su vaikais. Karilionas - šiandienos kūrinys, kuris simbolizuoja mūsų miestą kaip kultūros centrą. Jo skambesys Klaipėdoje kompensuoja bažnyčių varpų aidą, pakylėja žmogų.
9. Kruizinių laivų terminalas ir nuolatinės jūrinės laivybos linijos, jungiančios Klaipėdą su kitais kitais Europos miestais. Ši vertybė parodo, kad Klaipėda yra solidus jūrų miestas.
Prarastų, pamirštų dalykų TOP
1. Jono bažnyčia. Atvažiavę į miestą žmonės pirmiausia eina į bažnyčią. Ten, kur mato senos bažnyčios bokštą, - žmonės ieško senamiesčio. Klaipėdos senamiestyje neliko nė vienos bažnyčios. Vietoje Jono bažnyčios, kurią būtų galima atstatyti, norima atstatyti tik koplyčią. O jeigu prie parapijos ir miestiečių aukų dar pridėtume Europos Sąjungos fondų lėšas būtų galima atstatyti Jono bažnyčią tokią, kokia stovėjo šioje vietoje prieš Antrąjį pasaulinį karą.
2. Klaipėda - kurortas. Tai labai svarbus dalykas, kuris pamirštas ir niekur neminimas. Juk Klaipėda turi puikiausius paplūdimius su smėliu. Tokių paplūdimių neturi nė vienas Švedijos kampelis, niekas neturi. Mes turime stebuklą, kodėl jo nereklamuojame? Juk pajūrio turime tiek mažai ir dar eliminuojame dalį. Prieškariu Klaipėdoje vystant kurortą buvo padaryta dešimt kartų daugiau nei dabar, kai yra ir lėšų. Pajūryje Giruliuose ir Smiltynėje buvo statomos vilos, restoranai, gelbėjimo stotis, kurhauzas, įvestas šiltas vanduo. O kas yra dabar? Giruliuose valdžia pasistatė sau lagerį, užuot įrengusi parką visuomenei miške. Kodėl niekur neakcentuojama, kad Klaipėdai priklauso UNESCO gamtos paveldo objektas. Juk Smiltynė yra Kuršių nerijos dalis, priklausanti Klaipėdos miestui, ne Neringai.
3. Klaipėda - karališkas miestas. Klaipėda buvo Prūsijos sostinė, čia gyveno karališkoji šeima, čia buvo leidžiami Prūsijos įstatymai ir čia karalius laimėjo karą prieš Napaleoną. Magistratas, karalienė Luizė, Tauralaukis - galėtų būti labai ryškūs akcentai, tačiau yra visiškai eliminuoti iš dabartinės Klaipėdos ir kalbėti apie tai privengiama. Kodėl? Juk Lietuvoje nėra antro tokio miesto, kuris turėtų karališko miesto praeitį. Nei Livonija, nei Talinas nebuvo karališki miestai. Po 100 metų, kai Mindaugas tapo karaliumi, jo gyvenamą aplinką galima vadinti karališka. Kur jis gyveno - Trakuose? Bet ten nebuvo miesto.
Dabar naikinama Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Jeigu jos pastatas atitektų miestui, būtų proga atkurti buvusio magistrato vertybes. Beje, skveras su specialiai sodintomis liepomis priešais šį pastatą ir dabartinė Danės gatvė anksčiau vadinosi Luizės vardu. Šiam gatvėvardžiui 200 metų. Ar nevertėtų jo atkurti?
4. Vidaus vandenų laivybos linijos. 1903 m. Klaipėda turėjo nuolatines vandens linijas į Juodkrantę, Nidą, Rusnę, Tilžę, Kransbeką, Karaliaučių. Dabar nėra reguliarių linijų, kuriomis būtų plaukiojama į Juodkrantę, Nidą, Tauralaukį ir kt. Girdėjau, kad privačia iniciatyva bandoma atkurti maršrutą į Nidą, bet manau, kad jis turėtų būti palaikomas ir remiamas miesto.
Pamirštų personalijų TOP
1. Karalienė Luizė yra svarbiausia asmenybė, kuria Klaipėda turėtų didžiuotis. Ne karalius, ne karališkoji šeima, o karalienė Luizė. Ji buvo viena garsiausių valdovių Europoje. Ji labai mylėjo Klaipėdą ir tapo šio miesto simboliu. Manau, kad jai dėmesio - per mažai.
Kaip įprasminti jos atminimą? Nemanau, kad reikėtų statyti paminklą. Paminklų Klaipėdoje ir taip per daug. Nebūtina ant kiekvieno kampo po peliuką statyti. Luizės vardas galėtų pasitarnauti atgaivinant ir pritaikant turizmui Tauralaukį. Užtektų pažymėti Luizės ąžuolą, prie kurio ji mėgdavo iškylauti, nutiesti iki ten dviračių taką, pastatyti suoliukų, iškirsti užžėlusius senus krūmus. Juk ten - unikali vieta, kurioje auga nežinia kokio senumo ąžuolų giria, piliakalnis, vadinamasis velnio akmuo. Net klaipėdiečiai šios vietos nežino.
2. Kompozitorius Vagneris. Tai, kad jis čia dirbo, rodo, to laikmečio Klaipėdos kultūrinį, muzikinį lygį. Manau, kad naujam Klaipėdos operos teatrui būtų verta duoti jo vardą. Vilniuje, jei koks rusas ar žydas pravažiuodamas ką nors nuveikė - jau kabinama atminimo lenta. Klaipėdoje vis dar vengiama didžiuotis vokiška miesto praeitimi ir kultūra. Juk ne sovietiniai metai, gyvename Europos Sąjungoje.
3. Heinrichas Šlymanas - pirklys, archeologas, Trojos atradėjas. 1854 m. du Šlymano garlaiviai atplaukė į tuometinį Memelį. Kaip tik tuo metu mieste kilo didysis gaisras, per porą dienų pelenais pavertęs ištisus uostamiesčio gyvenamuosius kvartalus, tačiau sandėlius, kuriuose buvo sukrautas prekybininko turtas, aplenkė. Klaipėdoje Šlymanas patyrė stebuklą, kuris tapo impulsu kitam stebuklui - Trojos atradimui.
Pavyzdžiui, Berlyne yra didžiulis Šlymano muziejus, kuriame eksponuojamas Trojos auksas. Šlymano istoriją būtų galima įprasminti ne tik meniniu akcentu, užtektų pažymėti knechtą krantinėje, prie kurio rišami laivai, ir jau galima vesti ekskursijas bei pasakoti šią istoriją.
4. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tuos garbius klaipėdiečius, kurie šiandien gyvena bei dirba ne Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Zita Kelmickaitė, Deivis, Leonidas Donskis ir kiti. Miestas turėtų atkurti ir palaikyti ryšį su jais.
K. Demerecko Klaipėdos TOP
-
Klaipėdos uostas
-
Jūrų muziejus
-
Jūros šventė
-
Klaipėdos pilis su visais gynybiniais įtvirtinimais ir senamiestis
-
Teatro aikštė ir Anikė
-
"Meridianas"
-
Klaipėdos fachverkas
-
Klaipėdos centrinis paštas ir karlionas
-
Jūrinės laivybos linijos ir kruizinių laivų terminalas
-
Jono bažnyčia*
-
Klaipėdos paplūdimiai, miškai, UNESCO saugoma Kuršių nerija
-
Klaipėdos magistratas*
-
Laivybos linijos į Juodkrantę, Nidą, Rusnę, Tauralaukį, Karaliaučių ir kt.*
-
Karalienės Luizės gatvė, parkas Tauralaukyje*
-
Vagnerio operos teatras*
-
Šlymano laivų knechtas*
* K. Demereckas siūlo tokias Klaipėdos miesto vertybes at(su)kurti
Jurga PETRONYTĖ
Rašyti komentarą