Paveldosaugininkai "prispaudė" ir šventą Joną

K. Ruikys: Bažnyčios projektas buvo rengiamas jau turint žemės sklypą, detalųjį planą, gavus, vėliau pratęsus, projektavimo sąlygų sąvadą.

L. Kuzminskienė: Organizavome du architektūrinius konkursus. Vienas įvyko 2003-iųjų lapkritį. Jame buvo nuspręsta, koks bus bažnyčios tūris, užstatymo plotas. Nubrėžtos gairės tolesniam projektavimui, tačiau nė vienas iš pateiktų 8 variantų negavo teisės toliau pratęsti projektavimo darbus. 2004 m. gegužę surengtas antrasis konkursas. Šio konkurso metu pirmenybė buvo suteikta architektės Elenos Nijolės Bučiūtės projektui. Pritarus Architektų sąjungai, buvo pradėti projektavimo darbai.

2005 metų balandžio, rugsėjo ir 2006 metų vasario mėnesį vyko trys vieši architektūrinės bažnyčios dalies pristatymai. Juose dalyvavo Architektų sąjungos nuolatinės komisijos nariai, tačiau posėdžiai buvo išplėsti ir buvo skelbiama, jog juose gali dalyvauti visi norintieji. Architektų komisija leido vykdyti darbus ir tada gavome pirmąjį projektavimo sąlygų sąvadą. Be to, suderinome architektūrinį projektą su miesto vyr. architektu, savivaldybės Paveldo skyriumi ir Kultūros paveldo departamentu.

Projektavimo darbai ilgai užtruko todėl, kad keitėsi įstatymai. Be to, buvo labai atsakingai pažvelgta į bažnyčios akustiką. Užtruko priešgaisrinės saugos, inžinerinių tinklų derinimai.

Šiuo metu vykdoma projekto ekspertizė ir pabandėme iš anksto suderinti projektą su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu, kadangi manome, jog šis projekto etapas baigtas. Į uostamiesčio paveldosaugininkus kreipėmės šių metų rugpjūčio pradžioje. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio pasirašytą atsakymą gavome spalio pabaigoje, po antro užklausimo. Atsakymas - neigiamas.

J. Simonavičiūtė: Evangelikų liuteronų bendruomenė atgavo žemės sklypą ir ji yra laisva nuspręsti, ką daryti šiame sklype. Savivaldybė neketina įsakinėti, kaip ši bendruomenė turi elgtis.

Jeigu kyla kokių nors problemų, mes pasiruošę padėti jas spręsti. Jeigu mieste dar viena religinė bendruomenė turės savo bažnyčią - mes tik džiaugsimės. Iš mūsų pusės niekada nebuvo jokių vilkinimų ar prieštaravimų tokios bažnyčios atsiradimui.

Kreipsis į teismą

J. Aušra: Jono bažnyčia jau buvo atstatyta tris kartus. Kiekvieną kartą vis kitokia.

Tris kartus parapijai buvo leista nuspręsti, kokią bažnyčią statyti ar atstatyti, o dabar - ne. Kodėl vienas biurokratas turi teisę nuspręsti už parapiją, ko jai reikia?

Antras loginis klausimas - kurio laikmečio bažnyčią paveldosaugininkai norėtų atstatyti?

A. Baublys: Paveldosaugininkai labai nori "prisirišti" prie vieno amžiaus, tačiau miestas keičiasi. Sutinku, jog reikia kovoti, kai griaunamas paveldas, kaip buvo nugriautas "Lūjos" pastatas, tačiau Jono bažnyčios situacija - kitokia.

J. Simonavičiūtė: Miestas keičiasi ir kiekviena karta jame palieka savo pėdsakus. Kas gali pasakyti, kas vertingiau: ar dabar Teatro aikštėje stovinti Anikė, ar kadaise šioje vietoje buvę Klaipėdos pilies ravelinai, kuriuos, atstatant pilį, paveldosaugininkai gali reikalauti atkurti? Asmeniškai man vertingesnė yra Anikė.

R. Moras: Kodėl norima išgrūsti evangelikus liuteronus iš vietos, kuri visada buvo jų? Kyla abejonė, ar paveldosaugininkų reikalavimai nėra susiję su kokiais nors interesais į šį itin vertingą senamiesčio sklypą?

J. Simonavičiūtė: N. Puteikis pasiūlė bendruomenei kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad būtų atstatyta autentiška Jono bažnyčia, kaip atlygis už pokariu šiai bendruomenei padarytą skriaudą. Taip pat, kaip žydai kovojo dėl savo turto ir atsikovojo. Išties, tai - skaudi tema, tačiau Klaipėdos evangelikai liuteronai nemano, jog ekonominio sunkmečio metu galėtų reikalauti iš Vyriausybės, ar iš miesto, iš visų mokesčių mokėtojų lėšų bažnyčiai pastatyti. Visus tris kartus šią bažnyčią parapija atstatė savo lėšomis. Tokia šios bendruomenės pilietinė pozicija.

A. Baublys: N. Puteikis tokiais pareiškimais pažeidžia nuosavybės teisę, demonstruoja bendražmogiškų vertybių nesupratimą ir cinizmą, nes Šv. Jono bažnyčios idėja - susitaikinimas tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos.

R. Moras: Projektą, kad ir su neigiama paveldosaugininkų išvada, teiksime svarstyti nuolatinei statybos komisijai, tačiau neketiname tylėti. Neatmetame galimybės dėl pažeistų religinės bendruomenės interesų kreiptis tiek į vietinius, tiek į tarptautinius teismus.

Nenori amžiaus statybos

A. Piklaps: Svarbus bažnyčios tikslingumo klausimas. Evangelikų liuteronų parapija Klaipėdoje šiuo metu turi apie 1200 narių. Tokiai nedidelei parapijai nėra prasmės statyti tokią didelę bažnyčią, kokia buvo tais laikais, kai šio tikėjimo žmonės sudarė miestiečių daugumą. Klaipėdoje jau yra dvi didelės bažnyčios, kurių statyba užtruko kelis dešimtmečius ir dar nesibaigė. Mūsų bendruomenė nenori pradėti trečios amžiaus statybos. Mums reikalingas nedidelis, tačiau pagal paskirtį naudojamas pastatas.

J. Aušra: E. N. Bučiūtės suprojektuotos Jono bažnyčios paskirtis būtų daugiafunkcinė. Kaip ir Juodkrantėje, Nidoje veikiančiose evangelikų liuteronų bažnyčiose, joje vyktų ne tik pamaldos, bet ir akademinės muzikos koncertai, veiktų biblioteka. Galėtų būti eksponuojama tai, kas išliko vertingo iš anksčiau veikusios bažnyčios. Projekte numatyta ir turistams patraukli funkcija - pakilimas liftu į bokštą, kuriame būtų įrengta apžvalgos aikštelė.

Suprojektuota bažnyčia išlaiko senosios ikikarinės bažnyčios stilistiką, tačiau yra mažesnė. Bokštas buvo 75 metrų aukščio, dabar - 45 metrų. Proporcingai sumažinta ir visa bažnyčia. Pagrindinis kriterijus - funkcionalumas. Viduje numatyta 400 sėdimų vietų salė - tai yra dvigubai daugiau nei turime dabar.

Beje, vokiečiai, pamatę šį projektą mus kritikavo, kad bažnyčia - dar per didelė. Didelės statybos - jau praeityje. Nei lenkai, nei vokiečiai, nei skandinavai jau nestato didelių bažnyčių.

K. Ruikys: Atstatyti tokios bažnyčios, kokia stovėjo prieš karą, nepajėgs dar kelios kartos. Vien jos tyrinėjimo darbų kaina prilygtų dabar suprojektuotos bažnyčios vertei.

Iš KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio rašto

... Jūsų projektuojamo sklypo reikalavimai yra nustatyti specialiajame plane - Klaipėdos m. tarybos 1997 03 20 sprendimu nr. 28 "Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekte". Jame sklypo Turgaus g. 24, Klaipėdoje režimas yra nustatytas A99* aprašyme "tik Šv. Jono bažnyčios atstatymui". Klaipėdos teritorinis padalinys neturi duomenų, kad šio specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusiuose teisės aktuose būtų atskleista sąvoka "atstatymas".

Galime daryti motyvuotą prielaidą, kad plano rengėjai naudojosi bendrine žodžio "atstatymas" prasme, kuri nurodyta lietuvių kalbos žodynuose. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas - Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2005. - www.lkz.lt) žodį "atstatyti" aiškina kaip vėl pastatyti, atkurti: A. sugriautą namą, miestą. / sngr.: Trobas atstatė". Sinonimų žodynas (Liberis Antanas, V., Lietuvių kalbos institutas, 20020 žodžio "atstatyti" sinonimą pateikia žodį "atkurti". "Atstatymo" sąvoka iš esmės neprieštarauja 2004 m. priimto LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo sąvokai "atkūrimas". /.../ "Atkūrimas" - neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtinais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštovaizdžio darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai".

Remiantis turima sklypo Turgaus g. 24 Klaipėdoje istorine, architektūrine, urbanistine ikonografine medžiaga, atstatyti arba atkurti šiame sklype galima tik iki antro pasaulinio karo šiame sklype stovėjusią bažnyčią, o ne mažesnę jos kopiją ar mažesnį panašų modelį.

"Klaipėdoje įstatymai negalioja"

Dainius ELERTAS, Klaipėdos kultūros paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas

E. N. Bučiūtės projektas būtų neblogas, tačiau realizuoti jį numatytoje vietoje teisiškai neįmanoma. To neleidžia paveldosaugos įstatymai. Vienas iš argumentų yra tai, jog šiame sklype yra įteisinta kapavietė. Tad šiame sklype negalima jokia nauja statyba. Leidimą ją projektuoti proceso pradžioje buvo davęs tuometinis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Algirdas Gintaras, kuris vėliau buvo atleistas dėl to, kad netinkamai ėjo pareigas.

Bažnyčios statybos komitetas naudoja žodį "atstatymas", tačiau jis neatitinka turinio. Susitikimuose su bendruomene buvo pateikta keletas alternatyvų realizuoti projektą gretimuose sklypuose, atiduoti bendruomenei ant vienos iš buvusių Jono bažnyčių pamatų ir bažnyčių neteisėtai pastatytus Jono apartamentus, atstatyti prieškarinės bažnyčios bokštą ar altorinę dalį. Variantų gali būti įvairių, svarbiausia - neužkirsti galimybės atstatyti Jono bažnyčią.

Kodėl tai verta daryti? Atlikti tyrimai pabrėžia išskirtinę prieškariu Klaipėdoje stovėjusios bažnyčios reikšmę ne tik religine, architektūrine, menine prasme, bet geodezijos bei kartografijos srityse.

Jono bažnyčia reikšminga buvo ne tik todėl, kad ją projektavo vienas garsiausių Europoje architektų Štiuleris. Jos bokštas buvo ne tik orientyras laivams, bet ir vienas iš orientyrų nustatant žemės elopsoidą bei taškas, kuris padėjo sujungti skirtingas Rusijos ir Vakarų Europos kartografijos sistemas.

Įvertinus šias vertes, Šv. Jono bažnyčios atstatymas su papildomomis funkcijomis gali būti reikšmingas ne tik evangelikų liuteronų bažnyčiai, Klaipėdos miestui, bet ir valstybiniu mastu, tačiau toks procesas gali prasidėti tik bendro sutarimo, o ne prieštaravimo būdu.

Dabar bendruomenė prieštarauja, o savivaldybė, kuriai atstovaujanti vicemerė ir evangelikų liuteronų bendruomenės narė Judita Simonavičiūtė painioja viešuosius bei privačius interesus, proteguoja Bučiūtės projektą. Kodėl? Nežinau. Kodėl miesto vyr. architektas Almantas Mureika pasirašė sutikimą statyti Jono apartamentus? Juk jis matė senamiesčio schemą ir puikiai žinojo, jog toje vietoje buvo kapavietė. Vienintelis paaiškinimas, jog čia - Klaipėda. Čia Lietuvos Respublikos įstatymai negalioja. Tokia yra mūsų miesto specifika. Tenka dėl to tik apgailestauti.