Sofija Kanaverskytė: "Languose galėtų būti pasakojimai apie miestą..."

Lietuvos dailininkų sąjungos narė, scenografė, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros docentė Sofija Kanaverskytė pasiūlytų miestelėnams ne tik savo kūryba, darbais, bet ir pinigais paremti istorinius miesto objektus.

Prisiminus Jūsų suorganizuotą Klaipėdos dailininkų akciją "Menininkai - pacientams", norisi paklausti, ką kitų sričių žmonės galėtų ir turėtų nuveikti Klaipėdos labui?

Jau tryliktą kartą Klaipėdos dailininkai, pasikišę po pažastimi savo paveikslą ar plastikos darbą, gruodžio viduryje rinksis į Jūrininkų ligoninę. Dailininkai iki šiol noriai dovanoja savo kūrinius ligoninei. Svaresniu savo darbu laikau albumo "Ars vitae" sudarymą, kuriame užfiksuoti visi per 10 akcijos metų padovanoti darbai. Šis neturintis precedento faktas - tai pavyzdys, kaip, nors ir nedideliu savo indėliu, reikėtų prisidėti prie žmonių bendravimo tobulinimo bei gyvenimo ir aplinkos gražinimo. Juk dabar beveik niekas nieko nebedaro be užmokesčio. Padarykime visi ką nors savo miestui be pinigų, arba paaukokim kiek nors miesto reikmėms. Tuomet ir savo miestą labiau mylėsime.

Koks pasididžiavimo vertas būtų visų klaipėdiečių rūpestis kaip galima greičiau atstatyti Dramos teatrą! Nusipirkime visi iš anksto nors po vieną bilietą. Gerbiamas teatro direktoriau, išleiskite tokių bilietų, lyg obligacijų, nuo vieno iki tūkstančio litų nominalo. Esu tikra, kad klaipėdiečiai tuos bilietus pirks, ir mes atstatysime savo teatrą anksčiau nei planuoja Lietuvos valdininkija, nors nelemtas sunkmetis ir slegia pečius.

Kas Klaipėdą daro patrauklią?

Mūsų miestas iš tiesų yra labai gražus. Ypač senamiestis. Tiesa, jame šiuo metu žioji juodi tušti langai. Kaune, Laisvės alėjoje, tokius langus savo darbais bandė pridengti miesto fotografai. Gal ir mes ką nors panašaus galėtume padaryti. Ypač dailininkai. Išradingumo ir estetiškumo reikalauja tų parduotuvių vitrinos, kuriose dar vyksta gyvenimas ir prekyba. Čia reikėtų sudėlioti senamiesčio estetinius akcentus. Trūksta tik noro ir supratimo, kad siauroms gatvėms ir mažoms erdvėms patrauklumo suteiktų nedideli, mažai tekainuojantys akcentai. Vasarą senamiestį labai puošia aukštai ant stulpų pakeltos vazoninės žydinčios gėlės. Jų galėtų būti žymiai daugiau, galėtų svirti gėlių žiedai vos ne iš kiekvieno lango arba balkono. Tai būtų žydintis senamiestis. Dar tarybiniais laikais tekdavo pravažiuoti Šeduvos miestelį. Jame visų gatvių visi šaligatvių pakraščiai būdavo apsodinti žydinčiomis gėlėmis.

Ko klaipėdiečiai turėtų gėdytis ir ką keisti?

Labai gadina miesto centro vaizdą lošimo namai su savo užaklintais langais. Kad ir ką ant tų langų nupieši, jie atrodys vaiduokliškai, slegiančiai...

Klaipėda skiriasi iš kitų Lietuvos miestų tuo, kad tai jūrinis miestas. Jam reikia daugiau jūrinės tematikos. Todėl visomis išgalėmis reikia išsaugoti "Meridianą". Ne tik išsaugoti, bet ir išplėsti jo funkcijas. Klaipėdoje, ypač senamiestyje, trūksta marinistinės tematikos vaizdų ir renginių. Vienos Jūros šventės mažoka. Argi negalėtų senamiestyje savaitgaliais apsigyventi kokie nors jūrų gyviai, o Danėje plaukioti fantastiniai vandens augalai?

Kaip savo miestą keistumėte Jūs, nuo ko pradėtumėte?

Aš miesto vaizdą pradėčiau keisti nuo vitrinų Herkaus Manto ir Liepų gatvėse, Mažvydo alėjoje bei senamiestyje. Net Muzikinio teatro languose sugrąžinčiau kažkada juose kabojusias dideles spektaklių nuotraukas. Languose turėtų būti ne vien prekių reklama, bet ir tarsi pasakojimai apie miestą - su daug fantazijos, kinetikos, apšvietimu. Jie galėtų būti tarsi mažos modernios teatro scenos, į kurias norėtųsi spoksoti.

Ivona ŽIEMYTĖ