Istorinėse knygose rašoma, kad Klaipėdos Simpsonų dinastijos pradininkas Viljamas gimė 1656 m. Kopar Angus miestelyje Pertšyre ir būdamas 22 metų amžiaus atvyko į Klaipėdos kraštą. Šeima pirmiausiai apsistojo Šventosios upės žiotyse (tuomet ši upė ir uostelis žemėlapiuose vadintas Heiligen). Tuo metu Britanija dėjo pastangas būtent per čia steigiamą uostą Johanmarienburgą nukreipti visą prekybą su Žemaitija ir Lietuva, tačiau planui žlugus anglų verslai išsikraustė į Mėmelį.
Sumanus pirklys Simpsonas jau Klaipėdoje vedė kito čia atklydusio pirklio dukrą Barbarą Jang (Young) ir susilaukė dukterų Barbaros, Margaret ir Katerinos bei sūnų Džono ir Viljamo.
Anot istorikų, anglai ir škotai susidomėjo Baltijos jūros krantais jau XIV a., o XVII a. keliautojų aprašymuose teigiama, kad Prūsijoje ir Lenkijos karalystėje gyvena daugiau kaip 40 tūkst. škotų. Didelę pirklių iš Škotijos atvykimo bangą sukėlė 1629 m. Altmarko taikos sutartis tarp Švedijos ir Lenkijos, pagal kurią Klaipėda ir Klaipėdos kraštas bei aplinkinės sritys buvo perduotos 6-eriems metams Švedijos administracijai. Tada atvykę sėkmingi medienos, javų, odos pirkliai kvietėsi tautiečius, ir škotų bei anglų bendruomenė tik augo.
Tačiau tik kelioms giminėms - Maklynams (MacLean), Mutrėjams (Muttray) ir Simpsonams - pavyko ne tik praturėti (medienos eksportu XVIII a. ypač garsėjo "Ludwig Simpson", "Johan &Henry Simpson &Co." kompanijos), gauti prekybos ar teisės tarėjų titulus, bet ir aukščiausias - Klaipėdos burmistro - pareigas.
Simpsonai minimi kaip 1772 m. įvykusio medienos pramonės esminio lūžio iniciatoriai.
Jie pirkliui Beerbohmui priklausiusios tvirtovės kanale įkūrė naują medienos uostą, įsipareigojo pardavinėti tik geriausią rinktinę medieną (Kron Holz), ją pradėjo rūšiuoti jau prie Ragainės, o Rusnėje įkurdino prekybos sandėrius galinčius sudarinėti "ekspeditorius". Taip Klaipėdoje susidarė beveik moderni pramonės ir prekybos įmonė, kokybe garsėjančią Mėmelio medieną tiekusi Didžiajai Britanijai.
Simpsonų galią ir įtaką to meto Klaipėdai rodo ir faktas, kad 1801 m. miesto rotušė persikėlė į Simpsonų įsigytą erdvesnį namą.
O burmistro titulą XVIII-XIX a. sandūroje užsitarnavo Johanas Simpsonas. Šis slaptasis komercijos tarėjas į Klaipėdos istoriją įėjo unikaliomis pastangomis ne tik gaivinti ir plėsti laivybą Klaipėdos uoste (pavyzdžiui, įrengtas naujas švyturys), bet ir inicijavo jūrinių laivų statybą. Būtent jo dėka įkurtos jūrinių laivų statyklos, kurias išplėsti padėjo iš Anglijos ir Škotijos pakviesti meistrai. 1780 m. uoste buvo tik 8 savi laivai, tai 1801 m. jau buvo pastatyti 27 burlaiviai, o per XIX a. Mėmelio burlaivių (vėliau - ir garlaivių) skaičius pasiekė šimtus. "Johan Simpson &Maclean" buvo tarp pirmaujančių, jei ne garsiausias Klaipėdos burlaivių "prekės ženklas".
Žymiausio Klaipėdos metraštininko Johano Zembrickio knygose Simpsonams pagrįstai priskiriamas dar vienas to meto santvarkoje svarbus žingsnis - pirmosios Klaipėdoje masonų ložės įsteigimas. 1776 m. ji buvo įsteigta gavus konstituciją iš Berlyno Didžiosios ložės "Memphis", o jos veikloje aktyviausi buvo Johanas Simpsonas (pirmasis ložės Sosto meistras) ir jo pusbrolis Liudvikas Simpsonas. Simpsonai prie ložės jungtis įkalbėjo kitus pirklius, dvarininkus, net Anglijos konsulą Byresą. Anot J. Zembrickio, įkūrimo metais ložė turėjo 25 narius, o po trejų metų - jau 41.
1780 m. už surinktas lėšas šalia Liepų gatvės buvo nupirktas nemažas sklypas ir netrukus pastatytas namas - masonų būstinė su sodu ir parku. Čia vykdavo įvairūs renginiai - karnavalai, miesto šventės, Naujųjų metų sutikimai. 1799 m. Simpsonų įkurta ložė prisijungė prie "Trijų gaublių" sąjungos, su kuria siejosi sena škotų masonų organizacija "Aurora prie išminties šventyklos" ir Liepų gatvėje veikė iki tol, kol jas uždarė nacistinis Vokietijos režimas.
Kaip burlaivius pakeitė naujos eros pranašai - gariniai garlaiviai, taip ir Simpsonų giminę tarp Klaipėdos elito keitė naujos pramonininkų kartos. Vis dėlto, kai 1920 m. Arbitražo komisijos dėl Palangos pirmininkas Edinburgo universiteto profesorius Džeimsas Jangas Simpsonas atvyko į Lietuvos pajūrį, jis turėjo nemažai nustebti, kaip gerai čia žinoma jo pavardė.
BURLAIVIAI. Johanas Simpsonas Memelyje inicijavo jūrinių laivų statybą. 1780 m. uoste buvo tik 8 savi laivai, tai 1801 m. jau buvo pastatyti 27 burlaiviai, o per XIX a. Mėmelio burlaivių (vėliau - ir garlaivių) skaičius pasiekė šimtus.
prahanoaki.blogspot.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą