Sužinojęs, kad buvusios žmonos sugyventinis seksualiai išnaudojo jo šešiametę dukrą, klaipėdietis kreipėsi pagalbos į reikiamas institucijas. Tačiau vyras baiminasi, kad vien vaiko parodymų gali nepakakti, ir kaltina save, kad pats nesiėmė seklio vaidmens - slaptomis kameromis neužfiksavo, kaip buvo skriaudžiama jo dukra.
Visgi Klaipėdos prokuratūros prokurorė Edita Mikalainienė tikina, kad tokiais atvejais gali pakakti ir vien vaiko parodymų.
Tiek ji, tiek Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė akcentavo, kad seksualinis vaikų išnaudojimas yra gana dažnas reiškinys įvairaus socialinio sluoksnio šeimose, todėl tėvai turėtų rimtai reaguoti į bet kokius vaiko siunčiamus signalus.
Dukra prasitarė pati
Į redakciją kreipęsis klaipėdietis yra išsiskyręs jau keleri metai. Santuokoje gimę vaikai liko gyventi su mama, bet vyras dažnai kviečiasi juos į savo namus. Buvusi žmona jau kurį laiką gyveno su kitu vyru.
"Mano šešiametė dukra puikiai sutaria su dabartine mano drauge. Tad vieną dieną, kai jos kartu kepė spurgas, įsikalbėjo ir dukra jai papasakojo neįtikėtiną dalyką. Mergaitė guodėsi, kad jai labai nepatinka vienas žaidimas, kurį su ja žaidžia patėvis, kai jie lieka dviese. Pasak dukros, jis pradeda į ją trinti savo nuogą lytinį organą. Mano draugė bandė protinti dukrą, kad ji turėtų papasakoti mamai, bet ji sakė bijanti, nes patėvis grasino, kad ją užmuš, jei ji kam prasitars", - pradėjo pasakoti vyras.
Moteris nedelsdama viską papasakojo savo gyvenimo draugui ir jiedu priprašė mergaitės, kad ji grįžusi namo būtinai viską papasakotų mamai.
"Buvusi žmona nedelsdama išvarė sugyventinį lauk. Bet aš suvokiu, kad to negalima taip palikti, juk gali nukentėti ir kiti vaikai, tad gruodžio viduryje kreipiausi pagalbos į Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes", - pasakojo vyras.
Pasak jo, su specialistėmis vyko ne vienas pokalbis. Kalbėta ir su dukra, ir su buvusia žmona. Tačiau ilgainiui vyrui ėmė kilti abejonės, ar visa ši istorija nesibaigs kaip ir Drąsiaus Kedžio atveju. Mat, anot Pauliaus, po kurio laiko jis sulaukė iš žmonos užuominų, kad visa tai jis galėjęs ir pats išsigalvoti.
"Bijau, kad visa tai nebūtų pateikta kaip buvusio sutuoktinio kerštas. Juk realiai aš neturiu jokių faktinių įrodymų, kad tikrai taip buvo. Galbūt reikėjo neskubėti kreiptis į valdžios institucijas, o pirma įmontuoti kameras buvusios žmonos namuose? Bet nebesinorėjo dar luošinti savo mažylės, o ir vargiai buvusi žmona būtų man leidusi patekti į jos namus. Aš dukra šventai tikiu, nemanau, kad šešiametė galėtų prisifantazuoti tokių dalykų. Bet ar to pakaks teisėsaugai?" - sunerimo vyras.
Vyksta tyrimas
Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos G. Aurylienės duomenimis, šią istoriją jau narplioja teisėsaugos institucijos. Gruodžio 19 d. informacija buvo perduota prokuratūrai, o gruodžio 29 d. gautas atsakymas, kad įvykį tiria Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba.
"Bet kuriuo atveju, kai tik įtariamas vaiko teisių pažeidimas, mes informaciją perduodame teisėsaugai. Nes čia jau gali būti nusikaltimas, tad jį toliau ir turi narplioti reikiamos institucijos", - pasakojo G. Aurylienė.
Ji negalėjo įvardinti konkrečios istorijos niuansų, nes tai - konfidenciali informacija. Visgi vedėja patikino, jog tikrai nėra jokių įtarimų, kad tėvas galėjęs pats sukurti šią istoriją.
"Žinoma, kartais pasitaiko tokių atvejų, bet jie labai reti. Pamenu, kartą marčiai panašiu būdu keršijo anyta. Bet šis atvejis tikrai nepanašus į tokį. Tėvas labai išgyvena dėl to, ką teko patirti jo dukrai", - pasakojo vedėja.
Šiuo atveju motina nebegyvena su įtariamuoju, tad nėra tikslo vaiko paimti iš šeimos. Tačiau G. Aurylienė pasakojo, kad būna ir kitokių situacijų.
Specialistės praktikoje ne kartą yra pasitaikę, kai moterys gina ne vaiką, o sugyventinį. Tuomet skubiai ieškoma, kur skriaudžiamą vaiką reikėtų apgyvendinti. Kreipiamasi į močiutes, giminaičius, arba tenka vaiką laikinai apgyvendinti valdiškose įstaigose.
"Turėjome atvejį, kai buvo įtariama, kad patėvis seksualiai išnaudoja penkiolikmetę. Motina palaikė patėvio pusę, aiškino, kad dukra pati kalta, jog šitaip atsitiko, tad nedelsdami suradome tos mergaitės tėvą ir ji pas jį gyveno tol, kol nesibaigė byla", - prisiminė G. Aurylienė.
Deja, pastaroji byla buvo nutraukta nepavykus įrodyti nusikaltimo sudėties.
"Tenka pripažinti, kad tokios bylos yra labai sunkios. Kartais gauname atsakymą, jog nepavyko įrodyti nusikaltimo sudėties. Bet tai nereiškia, kad neverta kreiptis į teisėsaugos institucijas", - kalbėjo G. Aurylienė.
Vedėja pasidžiaugė, jog tėvai labai rimtai reaguoja į kiekvieną vaiko pasakymą, kad ir kaip žiauriai jis skambėtų.
"Iš patirties galiu pasakyti - tokių dalykų vaikas neprifantazuos", - savo nuomonę išsakė G. Aurylienė.
Priekabiavo prie dvimetės
Kol vyksta tyrimas, teisėsaugos institucijos negali pateikti jokios konkrečios informacijos.
"Tačiau galiu patikinti, kad nusikaltimui įrodyti gali pakakti vien vaiko parodymų. Juk suvokiama, kad tokie nusikaltimai paprastai vykdomi ne viešai, o esant dviese. Liudininkų dažnai nebūna, tad nukentėjusiojo parodymai labai svarbūs. Yra net sukurtos specialios metodikos, kaip vaikas turi būti apklausiamas", - pasakojo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė E. Mikalainienė, kuri specializuojasi tokiose bylose.
Ji nuramino, kad tėvas, nepradėjęs seklio žaidimų įrenginėdamas kameras svetimuose namuose, pasielgė teisingai, mat tokie veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
E. Mikalainienė pažymėjo, kad tokių bylų nemažėja. Svarstoma, kad taip yra ir dėl to, jog vis daugiau vaikų ryžtasi apie tai prabilti.
"Juk mažamečiai vaikai dažnai net nesuvokia, kad suaugusieji su jais elgiasi netinkamai. Paprastai jie tvirkinami pamažu, viskas prasideda nuo lietimų, tarsi žaidimo forma. Todėl gerai, kad ir darželinukai jau supažindinami, koks suaugusiojo prisilietimas yra netinkamas", - pasakojo prokurorė.
Jos darbo praktikoje mažiausias vaikas, patyręs seksualinį išnaudojimą, buvo vos dvejų metukų. Prokurorės žiniomis, Lietuvoje yra nukentėję ir dar mažesni vaikai.
"Pastebiu tendenciją, kad dažniausiai tokie vaikų išnaudojimai vyksta artimoje aplinkoje. Vaikus tvirkina ir kaimynai, ir dėdės, ir seneliai. Neseniai nuskambėjo istorija, kai dukrą tvirkino pats tėvas", - pasakojo prokurorė.
Beje, seksualiai vaikus išnaudoja ne tik vyrai, bet ir moterys.
Dažnai seksualinį smurtą patiriantys vaikai ilgai delsia, kol apie tai išdrįsta papasakoti artimiesiems. E. Mikalainienė prisiminė vieną atvejį, kai vaikas kentė tokį artimo žmogaus elgesį net ketverius metus.
"Būna ir taip, kad apie tai, jog vaikystėje buvo seksualiai išnaudojamos, pirmą kartą prabyla ir į teisėsaugą kreipiasi jau suaugusios moterys", - prisiminė prokurorė.
Nukenčia ir berniukai
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. Aurylienė pasakojo, jog stengiamasi, kad taip nukentėjęs vaikas būtų kuo mažiau traumuojamas. Ji akcentavo, kad dėl šio įvykio vaikas gali būti apklausiamas tik kartą. Todėl daromi įrašai, apklausoje dalyvauja psichologai.
"Gerą vaiko psichologinę būklę turi užtikrinti tėvai. Todėl jie įpareigojami, kad vaikui būtų teikiama psichologinė pagalba. Nemokamai tokia pagalba teikiama Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Neretai psichologinė pagalba reikalinga ir tėvui, ir motinai", - pasakojo G. Aurylienė.
Ji akcentavo, kad seksualinį išnaudojimą patiria ne tik mergaitės, bet ir berniukai.
"Todėl visų vienišų moterų, turinčių vaikų, nuoširdžiai prašau, kad įsileidusios svetimą vyrą į namus būtų pastabesnės. Žinoma, nereikia kiekvieno vyro įtarinėti, bet budrumas reikalingas", - kalbėjo G. Aurylienė.
"Iš patirties galiu pasakyti - tokių dalykų vaikas neprifantazuos"
Gražina AURYLIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
"Svarbus motinos palaikymas"
Liana BRAZDEIKIENĖ, psichologė
Vaikystėje patiriama seksualinė prievarta yra laikoma trauminiu įvykiu. Ji suardo saugumą, pasitikėjimą kitais ir pasauliu. Patirta trauma labai giliai paliečia santykių sistemą ir tapatumo suvokimą. Kaip ir kiekvienai traumai, jai irgi reikalingas išgijimo laikas. Tik labai svarbu atsiminti, kad jis priklauso nuo asmens artimųjų santykių kokybės. Palaikanti šeima, jų rūpestis ir parama gali padėti aukai įveikti traumą, adaptuotis gyvenime. Kitų žmonių teikiamas palaikymas gali sušvelninti traumos poveikį, o priešiška ir neigiama reakcija arba neigimas, nekalbėjimas, ignoravimas, baimė kalbėti apie vaiko išgyvenimus gali padidinti žalą ir sustiprinti traumos sindromą.
Vienas reikšmingiausių veiksnių įveikiant traumą - motinos reakcija į atsiskleidimą ir parama savo vaikui, patyrusiam seksualinę prievartą.
Seksualinės prievartos pasekmės gali būti trumpalaikės - somatiniai nusiskundimai, miego sutrikimai, socialinio funkcionavimo pablogėjimas ir ilgalaikės, sutrikdančios raidą - depresija, nerimo būsenos, perdėtas pavojų budrumas, seksualinės disfunkcijos, negebėjimas džiaugtis.
Informacija
Atlikti tyrimai byloja, kad Lietuvoje kas ketvirtas vaikas yra patyręs seksualinį smurtą. Net 80 proc. seksualinio tvirkinimo atvejų vyksta artimoje aplinkoje.
Seksualiai išnaudojami vaikai jaučia didelę gėdą papasakoti apie tai, išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra perdėtai jautrūs. Seksualinė prievarta pažeidžia kūno ribas, tad jos pasekmės dažnai gali būti matomos "kūno elgesyje". Vieni vaikai pradeda ypač saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir "siūlo" savo kūną kiekvienam, praranda normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų. Toks vaikų elgesys yra būdas "pranešti" apie patirtą ar išgyvenamą traumą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą