Atrinko 10-15 filmų, kuriuos dar šiemet bandys atgauti iš Rusijos
Pernai LKC užmezgė kontaktus su Rusijos, Baltarusijos archyvais ir tikisi į Lietuvą pamažu grąžinti visus senus lietuviškus kino filmus.
„Šiemet biudžete tam numatyta per 200 tūkst. litų. Už tai galima parsivežti 10–15 filmų, dalį jų skaitmeninti, atlikti vertimo darbus“, – sako LKC direktorius R. Kvietkauskas.
Pasak jo, su ekspertais buvo tartasi, kuriuos filmus reikėtų grąžinti pirmiausia. Tarp šių filmų – „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1969 m.), „Jausmai“ (rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius, 1966 m.), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. Vytautas Žalakevičius, 1965 m.), „Sadūto tūto“ (rež. A. Grikevičius, 1975 m.) ir kt. Visi jie buvo pagaminti Lietuvos kino studijoje.
„Sykiu dirbame su Lietuvos archyvaro tarnyba, analizuodami, kas iš tikrųjų saugoma mūsų archyvuose. Kartais kopijos, kurios čia išlikusios, nėra geros kokybės, ne visos (ypač lūžio atvejais) medžiagos patekdavo į mūsų archyvus“, – pasakoja R. Kvietkauskas.
Jo teigimu, surinkus nemažą kiekį filmų, būtų planuojama, kaip juos parodyti ne tik užsienio, bet ir Lietuvos žiūrovams.
Šiemet kino projektams planuojama skirti beveik milijonu litų daugiau
LKC taip pat praneša, kad šiais metais kino gamybos projektų finansavimui bus skirta beveik 1 mln. litų daugiau nei pernai.
Praėjusiais metais 113 kino projektų paskirstyta 6,74 mln. litų. Šiemet filmų parengiamiesiems darbams, gamybai ir sklaidai numatoma skirti 7,5 mln. litų.
„Labai smagu konstatuoti, kad visi filmai, kurie pernai gavo finansavimą parengiamiesiems darbams, šiemet atkeliavo į gamybą“, – sako R. Kvietkauskas.
Praėjusiais metais LKC biudžetas iš viso sudarė 9,5 mln. litų, šiemet jis sieks 10,44 mln. litų. LKC vadovas tikisi, kad išaugęs kino finansavimas paskatins industrijos pagyvėjimą bei leis sėkmingai įgyvendinti daugiau ir įvairesnių projektų.
Šiais metais ruošiamasi skirti daugiau dėmesio ir pinigų kino parengiamųjų darbų bei gamybos projektams, kino paveldo susigrąžinimui ir skaitmeninimui, kino profesionalų edukacijai, lietuviško kino populiarinimui.
„Neužtenka tik turėti programą ir pasyviai ją pristatyti. Turime didinti lietuviško kino poreikį ir paklausą ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir mažesniuose šalies miestuose“, – mano LKC vadovas.
Remiantiems kiną – mažesni mokesčiai
Pradėjus bendradarbiavimą su Lietuvos kultūros taryba, numatyta finansuoti kino kultūros projektus, festivalius, jaunųjų kūrėjų darbus, kuriantiems kiną skirti stipendijas.
Anot R. Kvietkausko, vienas svarbiausių 2014-ųjų metų darbų – mokesčių lengvatų kino gamybai administravimas ir populiarinimas.
Šiemet įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos sudaro palankesnes filmų gamybos sąlygas mūsų šalyje. Įmonės, norinčios neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai gali susimažinti pelno mokestį, o Lietuvoje filmą kuriantys gamintojai iš privačių rėmėjų gali gauti paramą, siekiančią iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto.
„Tai nėra menine prasme geram ar blogam kinui skirtos lengvatos. Gali pretenduoti visi kultūrinius kriterijus atitinkantys, smurto neskatinantys filmai, kurių gamybai išleista ne mažiau nei 150 tūkst. litų“, – sako R. Kvietkauskas.
Sieks įtraukti ir jauną žiūrovą
Kitąmet taip pat bus toliau vystomi ir kino edukacijos projektai: plėtojama ugdymo bazė, kurioje pateikiami filmai su metodine programa mokytojams, teikiančia informaciją apie tai, kaip pasitelkiant filmus mokyti vaikus mokyklose.
Taip pat bus vykdomas „Jaunojo kino kritiko“ konkursas bei kitos edukacinės iniciatyvos.
LKC antrus metus iš eilės organizuos Lietuvos kino pristatymą Berlyno, Kanų kino festivaliuose, „Ansi“ animacinių filmų bei Amsterdamo dokumentinių filmų kino mugėse.
„Filmas nekuriamas tam, kad būtų padėtas į lentyną ir nebūtų rodomas. Mūsų ambicijos pagrįstos būtent nacionaliniu kinu – kad lietuvišką kiną žinotų jaunas žiūrovas, galėtų apie jį diskutuoti ir tada racionaliai pasidžiaugti arba pakritikuoti tai, ką mato ekrane“, – mano R. Kvietkauskas.
Rašyti komentarą