Ar Klaipėda taps kūrybiniu miestu?

Renginys sutraukė dalyvius iš 25 pasaulio šalių ir pranešėjus iš 12 valstybių - nuo Australijos, Kinijos iki Brazilijos ir Rusijos.

Visa ekonomika - kūrybinė?

Konferenciją pradėjęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pabrėžė, kaip svarbu suprasti kūrybinių industrijų bei meno visumą, ir patvirtino, kad kūrybinis sektorius daro pastebimą įtaką Estijos bendrajam vidaus produktui.

Kitas garbus pranešėjas Justinas O`Connoras, kūrybinių industrijų profesorius iš Australijos, kalbėjo apie kultūros politikos krizę, apie požiūrio "iš viršaus į apačią" ir praktikos teikti tiesioginę paramą menininkams nepasitvirtinimą. "Kartą atsiradusi erdvė kūrybiniam darbui neabejotinai duos rezultatą", - įsitikinęs jis.

Būtent toks požiūris paskatino kultūrinių industrijų atsiradimą ir Australijos mieste Brisbane.

Konferencijoje dažnai skambėjo mintis apie poreikį dar labiau komercializuoti kūrybines industrijas, nes šiuolaikiniame pasaulyje ryšys tarp meno ir rinkos yra kaip niekada stiprus.

Pavyzdžiui, Honkongo ekonomikos istorija iš esmės yra paslaugų ekonomikos raidos istorija: drabužiai, elektronika, žaislai, svetingumo paslaugos - visa tai yra kūrybinės ekonomikos dalis.

Buvo išreikšta net tokia radikali pozicija, kad visa šiuolaikinė ekonomika iš esmės yra kūrybinė - to įrodymas esą yra šiuolaikinio verslo modelių neapibrėžtumas bei kūrybiškumas, tapęs natūralia ekonomikos dalimi.

"Didelis pelnas gali būti generuojamas ir mažų įmonių bei mažų pokyčių", - teigia kūrybinės ekonomikos praktikai.

Kūrybinį verslą galima apibūdinti paprastai - tai verslas, kuris sukuria vertę ne didelių materialinių investicijų, o sumanių asmenybių ir inovatyvių bei kūrybiškų idėjų dėka. Pavyzdžiui, Danijoje jau 12 proc., arba 108 mlrd. eurų BVP, sudaro kūrybinė ekonomika. Tuo metu Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, įvairių studijų duomenimis, dar tik apie 5 proc.

Anot profesoriaus J. O`Connoro, kūrybos sektoriuje nukopijuoti pavyzdžių negalima, visa esmė - pačiam būti kūrybiškam.

Juda ir uostamiestyje

Pustrečio šimto dalyvių konferencijai baigiantis priėmė Talino manifestą, kuriame siūlo 26 rekomendacijas 5 temoms: kūrybinis talentas, kūrybinis verslas, naujojo amžiaus kūrybos infrastruktūra, kūrybiniai miestai ir regionai bei kūrybinė lyderystė. Įtikima, kad tai bus naujas politinis įrankis šalių ir regionų strateginei kūrybinės ekonomikos plėtrai.

Kūrybinio verslo skatinimas ypač svarbus dabartinėje Europos ekonomikoje, kur jaunimo nedarbas jau viršija 20 proc. Kūrybinio profesionalo ar kūrybinio verslininko veikla daugelio šalių tyrimais pripažinta viena geidžiamiausių tarp jaunimo.

Jauni kūrybiniai talentai ir informacinių technologijų išmanymas - tai neginčijamas konkurencinis pranašumas nelygioje turtinėje kovoje su vyresnės kartos verslininkais. Be to, gera subrandinta idėja turi galimybių būti parduota tarptautinėje rinkoje, kur investicijos į kūrybinius, informacinių technologijų verslus metų metus auga.

Reikia pasidžiaugti, kad ir Klaipėdoje jau po truputį išjuda kūrybinio miesto modelio idėja: buvusiame tabako fabrike kuriama infrastruktūra kūrybinių industrijų veiklai - inkubatorius "Kultūros fabrikas", kūrybininkai įsteigė regiono kūrybinių industrijų asociaciją (IKRA) ir tampa nacionalinių bei tarptautinių kūrybinių tinklų nariais, jau kelinti metai atliekami šio sektoriaus tyrimai ir pan. Visa tai kloja realų pamatą kūrybinių industrijų atsiradimui ir plėtrai mūsų mieste.

Augančiai kūrybinei ekonomikai reikia infrastruktūros ir palaikymo, kad smulkūs verslininkai galėtų bendradarbiauti vieni su kitais ir integruotis į likusią ekonomiką.

Mūsų miesto politikai turėtų geriau suprasti kūrybinį rytdienos verslą ir paieškoti specifinių paramos formų kūrybinėms sumanioms iniciatyvoms. Ir ne tik politikai, bet ir stambus verslas, tradiciškai remiantis smulkius kūrybinius verslus kitose Europos vietose.

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra, palaikydama naujas kūrybines iniciatyvas, skelbia "Kūrybinio verslo idėjos konkursą", kurio laimėtojas gaus ne tik įprastą tokiems konkursams piniginį prizą, bet ir nemokamą kompleksinį rinkodaros paslaugų paketą. Konkurso sąlygos gruodžio 1 d. bus paskelbtos interneto svetainėje www.kepa.lt.