Raseinių rajone prie pat vaizdingosios Dubysos prigludęs Betygalos miestelis. Jo apylinkės ir kaimai artimai susiję su Maironio gyvenimu ir kūryba. Už kelių kilometrų nuo Betygalos yra Maironio gimtasis kaimas Pasandravys. Nuostabiai gražus Betygalos kraštas buvo poeto įkvėpimo šaltinis ir neišsenkanti kūrybos versmė. Meilė jo gamtai ir žmonėms visuomet pulsavo Maironio poezijoje. Ir Betygaloje visuomet buvo gyva Maironio dvasia. Net baugiais pokario metais vidurinės mokyklos moksleiviai, mokytojo Antano Juškos suburti į chorą, dainuodavo: „Už Raseinių, ant Dubysos teka saulė, teka“. Saviveiklos vakarėliuose būdavo deklamuojami poeto eilėraščiai, kuriuose ilgesingai apdainuota gimtinė: „Nesimato nei bonių naujų / aukšto Šidlavo, Kelmės, Skaudvilės, / nei Žemygalos medžių trijų, / nors jie vaizdūs už keleto mylių“. O mokytojas Liudas Bereiša pokariu keturklasėje Burbiškių kaimo mokykloje subūrė pradinukus į jaunųjų maironiečių būrelį ir jiems dėstė pirmąsias poeto kūrybos pamokas. Prieš kelis dešimtmečius Maironio tėviške savo iniciatyva ėmė rūpintis Betygalos vidurinės mokyklos (nuo 1987 metų - Maironio vid. mokykla) auklėtinė, gretimo Skirmantiškių kaimo mokytoja Valerija Bakšytė-Rimkienė.
Senieji betygaliečiai prisimena, kaip Maironis lankydavosi Betygaloje Šv.Onos atlaidų ir kitų švenčių metu. Paskutiniaisiais gyvenimo metais po pamaldų Betygalos bažnyčioje Maironis sumanė vėl aplankyti savo apdainuotąją Dubysą. Lydimas klebono Pranciškaus Janulaičio ir gausaus būrio betygaliečių, jis nuėjo prie Dubysos. Prie šv.Jono šaltinėlio poeto laukiantis Pakalniškių kaimo jaunimas uždainavo: „Už Raseinių, ant Dubysos“. Toks pagarbus sutikimas labai sujaudino poetą. Vėliau šią vietą betygaliečiai įamžino akmens plytelėmis, kuriose įspaustas įrašas apie Maironio lankymąsi. Ir pats šaltinėlis vietiniams tarp savęs šnekučiuojantis iki šiol dažnai pavadinamas Maironio šaltinėliu.
Betygaliečiai ypač gražiai ir dvasingai paminėjo savo didžiojo kraštiečio 150-ąsias gimimo metines. Betygalos Maironio vidurinė mokykla surengė vakarą „Aš Dievo įkvėptas giedot, su lyra giesmes pinti...“, kuriame gausiai dalyvavo betygaliečiai, buvę mokyklos auklėtiniai ir svečiai.
Beje, Betygaloje savo pėdsakus paliko ir kitos iškilios Lietuvos kultūros asmenybės: „Postilės“ autorius Mikalojus Daukša, skulptorius Petras Aleksandravičius, nuo 1930 metų Betygaloje stovinčio paminklo Vytautui Didžiajam autorius, architektas Vladimiras Dubeneckis, skulptorius Bronius Pundzius, grafikas Jonas Kuzminskis, kiti čia gyvenę ar kūrę Lietuvai žinomi žmonės.
Bet grįžkime į naujuosius laikus. Nesuklysime pasakę, kad šių apylinkių žmonės nuo seno linkę į bendruomeniškumą. Sueidavo į būrį ne tik talkose. Štai dar praėjusio amžiaus pradžioje čia įkurta Draugija beturtėlių pašalpai, buvo rengiami labdaros vakarai. Aktyviai reiškėsi blaivybės ir vartotojų draugijos, griežė sava kapelija, bažnyčia turėjo stiprų chorą. Sovietmečiu ir pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį bendrų darbų variklis, dalyvis ir siela buvo jau amžinybėn iškeliavęs krašto šviesuolis mokytojas Antanas Juška. Tikras paminklas jam - knyga „Betygalos Antanėlis“, kurios leidyba rūpinosi betygaliečiai, paskatinti bendruomenės tarybos.
...Ėjo dvyliktieji Nepriklausomybės metai. Būrelis nenurimstančiųjų - Gema Račienė, Marija Špokienė, Egidijus ir Jurgita Kučinskai, Janina Baltkojienė, Emilija Skudrienė, Albinas Čepulis, Giedrius Juška, Elena Grubliauskienė, kun. Viktoras Aukštakalnis, Antanas Jocius, Rita Petkevičienė, Benjaminas Jankūnas, Irena Mejerienė, Asta Lukauskienė, Danguolė Šukutienė - 2002 metų birželio 12-ąją įkūrė kaimų bendruomenę „Betygala“. Ji sujungė dar išlikusių Maironio gimtosios žemės kaimų - Kudonių, Liktėnų, Kymantų, Ugionių, Pažvirinčio, Smulkiškės - ir Betygalos miestelio žmones.
Pirmu tvirtu bendruomenės žingsniu tapo ankstyvą 2003 metų pavasarį surengta Žemės dienos ir lygiadienio šventė. Skambant Betygalos himnui ir posmams apie žemę amžiumi vyriausias ūkininkas Vytautas Šablauskas ir jauniausioji - Regina Musteikienė - iškėlė Žemės vėliavą. Gausiai susirinkusiems betygaliečiams specialistai papasakojo apie modernaus ūkininkavimo naujoves.
Žemės dienos šventę bendruomenė rengia kiekvienais metais.
Bendruomenės taryba jau ketverius metus rugsėjo 22-ąją sukviečia į Baltų vienybės dienos paminėjimą. Turbūt kitaip ir negalėtų būti, jei gyveni stebuklingo grožio Maironio apdainuotose Dubysos pakrantėse. Kaskart čia sueina daugybė betygaliečių, suvažiuoja svečių iš kitų apylinkių ir dar iš toliau. O tą pirmąjį kartą Betygalos piliakalnius rankomis apkabino net 800 jaunųjų Lietuvos maironiečių. Ir visus tuos geruosius darbus tarsi stebi nemirtinga Maironio dvasia.
Kasmet atėjus adventui miestelio aikštėje seniūnas Stanislovas Totilas įžiebia Kalėdų eglutę. Taip prasideda kalėdinė gerumo akcija „Šv.Kalėdų džiaugsmas kiekvieno vaiko širdelėje“. Betygaliečiai ir svečiai mielai aukoja mažųjų betygaliečių šventei, kad nebūtų pamirštas, apeitas ar atstumtas nė vienas.
Į bendruomenės programą įrašyta: „Saugoti ir prižiūrėti išlikusį paveldą“. Vertingo paveldo Betygaloje kaip reta apstu. Vėlgi prisiminkime garsaus prieškario architekto Vladimiro Dubeneckio suprojektuotą bažnyčią, ne mažiau garsaus skulptoriaus Broniaus Pundziaus sukurtą jos altorių, skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus paminklą Vytautui Didžiajam, miestelio centre išstovėjusį per visas istorines pervartas. O kur dar du piliakalniai ir XIX amžiaus koplyčia, pastatyta ant vieno iš jų. O Dubysos krantai ir slėniai... Juk Betygalos apylinkės yra kraštovaizdžio draustinis Dubysos regioninio parko teritorijoje. Tad bendruomenė, ypač moksleiviai, labai aktyviai dalyvauja akcijoje „Darom“.
Kitas ypatingas objektas - Betygalos miestelio senojoje dalyje beveik prieš 100 metų statytas namas, tarpukariu buvusi valsčiaus valdyba. Jo būklė buvo avarinė. Gavusi lėšų ir ES paramą bendruomenė atstatė ir sutvarkė šį istorinį pastatą. Įgyvendinant šį ir kitus projektus aktyviai dalyvauja Giedrius Juška, Emelija Kudrienė, Marijona Navakauskienė ir kiti betygaliečiai.
Bendruomenės gyvenime netrūksta naujų iniciatyvų. Betygaliečiai aktyviai dalyvauja edukacinėse programose „Duonos kelias“, „Arbatos kelias“, įvairiuose renginiuose ir šventėse, mėgsta keliauti ir patys svetingai priima svečius, atvykusius ne tik iš visos Lietuvos, bet ir gretimų kraštų. Betygaloje ypač laukiami kraštiečiai. Jie dažnai lankosi ir kiek galėdami talkina. Bendruomenė gavo Kultūros paveldo departamento ir Raseinių rajono tarybos padėkas už kultūros paveldo saugojimą. Ji sėkmingai dalyvauja nacionaliniuose kaimo bendruomenių konkursuose, didžiuojasi savo muzikantais - kapela „Dar pabūkim“, talentingais Deimos ir Remigijaus Pranckūnų vaikais Domantu ir Ryčiu - respublikinių konkursų laureatais, jų sesute Austėja - nacionalinio Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso diplomante. Ir kiti betygaliečiai bei jų vaikai aktyviai įsitraukia į įvairius renginius.
Kas toliau? Tikime - kol Maironio žemėje Betygaloje gyvens tiek brandžių, šviesių žmonių, kol nepaliks gimtinės ar baigęs mokslus į ją sugrįš jaunimas, kuris čia suras savo vietą ir gyvenimo prasmę, kol padubysiais, Maironio takais, bėgios jų vaikai, tol gyvuos ir dar daug gražių darbų padarys Maironio numylėtam kraštui jo kaimų bendruomenė „Betygala“.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą