Būgnininkas - tarp dviejų mūzų

V.Tarasovas šiuo metu sostinės „Litexpo“ parodų centre vykstančioje vaizduojamojo meno mugėje „ArtVilnius’12“ pristatė savo kūrinius „Kalėdų vainikas“ ir „Inside Out“, o šiandien vakare kviečia džiazo mėgėjus į kiek neįprastą koncertą salėje „Piano.lt“, kuriuo pradeda ciklą „5 vakarai su Vladimiru Tarasovu“.

- Ar jums pačiam patinka būti, kaip mėgstama sakyti, dviejų mūzų tarnu?

- Labai patinka. Kai aš kuriu instaliacijas, visada daug dėmesio skiriu garsui. Trečiadienį atidarytoje meno mugėje „Lietuvos aido“ galerijos stende eksponuojamos mano darbo „Kalėdų vainikas“ nuotraukos. Jeigu pamenate, toji gyva ekspozicija puošė Vilnių nuo Kalėdų iki Trijų Karalių, kai vyko virsmas iš XX į XXI amžių. Ant septynių Vilniaus bažnyčių bokštų tuomet degė žvakių vainikas. Kelios bažnyčios tuomet buvo neveikiančios, ganėtinai apleistos. Žinoma, įspūdingiausią vaizdą buvo galima matyti iš lėktuvo. Ir dar mugėje yra Lietuvoje nerodytos mano darytos nuotraukos. Nors visos mano instaliacijos susijusios su garsu, tačiau vienintelis minėtas „Kalėdų vainikas“ - be jo. Jeigu jūs prisimenate Edvardo Muncho paveikslą „Šauksmas“, tai mes tą nebylų šauksmą labai gerai girdime. Aš dėkingas tuomet man leidusiam šį sumanymą ant mano mylimiausio pasaulio miesto bažnyčių įgyvendinti tuometiniam vyskupui Juozui Tunaičiui.

- Tiesa, kad daugiau laiko praleidžiate užsienyje negu Lietuvoje. Beje, keli menininkai yra minėję, kad yra jus sutikę Paryžiuje. Ką ten veikiate?

- Dažnai būnu ne tik Paryžiuje, bet ir Londone, San Franciske, Niujorke, Sankt Peterburge, Maskvoje ir kitur. Dabar į Vilnių atvykau iš Barselonos, kurioje savo naujam sumanymui noriu pasisemti žinių. O Paryžiuje iš tiesų tenka būti bene dažniausiai. Ten yra Meno akademijos namai, į kuriuos gali važiuoti kompozitoriai, muzikantai, dailininkai, fotografai iš Lietuvos. Ten yra labai graži studija, sąlygos gyventi ir kurti 2-3 mėnesius. Visai šalia garsioji Dievo Motinos katedra, muziejai, kavinukės, kur pati gardžiausia kava.

- Kodėl jūsų negirdime Lietuvoje dažnai rengiamuose džiazo festivaliuose?

 - Nežinau. Gal rengėjai mano, kad esu išvykęs į užsienį. (Ironiškai šypsosi.)

- Jūs vienas pirmųjų pasaulyje pradėjote atlikti solines mušamųjų instrumentų programas. Vilniuje koncertavote senokai, gal prieš kokius penkerius metus. Tad per tuos penkis koncertus džiazo gerbėjai galės gėrėtis jūsų meistriškumu. Ar pasiilgstate namų ir namiškių?

- Labai. Be Vilniaus negaliu gyventi. Kai išvažiuoju, dažnai sapnuoju, kad sėdžiu Pilaitėje savo studijoje ir kuriu. Beveik visos mano idėjos gimė čia. Dar pasiilgstu savo vaikų - Marijos ir Petro, kuris, beje, ką tik atsiėmė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto bakalauro diplomą.

- Atvykote į Vilnių savo 65-ojo gimtadienio išvakarėse.

- Iš kur žinote? (Juokiasi.) Gimtadienis yra gimtadienis, bet ne dėl jo atvažiavau, o dėl koncerto, kuris kaip tik vyks šiandien, per mano gimtadienį. Juo pradėsiu 5 vakarų ciklą jaukioje „Piano.lt“ salėje.

- Koncertą pavadinote „Mąstant apie Chlebnikovą“. Gal kiek atskleisit jo programą?

- Tai projektas balsui, mušamiesiems ir garso takeliui, kuris buvo sukurtas avangardinės literatūros ir meno srovės futurizmo 100-osioms metinėms paminėti. Šis judėjimas buvo itin populiarus Rusijoje, jo žymiausias atstovas ir pradininkas buvo XX a. poezijos genijumi vadintas Velimiras Chlebnikovas. Tai mano iš vaikystės mėgstamas kūrėjas, tad ir koncertas skirtas jo atminimui. Šio projekto koncepcija - per mušamųjų ir perkusijos garsų prizmę atskleisti įdomiausių kūrėjo, turėjusio didelę įtaką Europos avangardinio meno raidai, eilių prasmę. Koncerto metu eilės tartum sklando garsų pasaulyje, taip pat skamba praėjusio šimtmečio pradžios Vokietijos poeto Kurto Schwitterso istorinis balso įrašas, demonstruojantis jo kūrinio „Ursonata“ fragmentus, bei ištraukos iš kitų kūrinių, atspindinčių futurizmo judėjimo literatūroje ir mene idėjas ir žavesį. Man, kaip perkusininkui, tai labai įdomu. Beje, turėtų patikti ir vilnietiškai publikai, nes, kaip žinote, futuristų tarp menininkų buvo ir Lietuvoje - tai Kazys Binkis, Juozas Tysliava ir kiti.

- Į tuos penkis koncertus esate pasikvietęs ir talkininkų, savo bičiulių. Kas jie?

- Pakviečiau kituose koncertuose prisidėti savo kolegas - saksofonininką Liudą Mockūną, kontrabosininką Eugenijų Kanevičių, Vilniuje gyvenantį poetą Kerry Shawn Keys, lapkričio mėnesį koncerte dalyvaus pianistas Petras Geniušas, o ciklą užbaigsime kartu su mano senu geru draugu pasaulinio garso pianistu Aleksejumi Liubimovu. Koncertų ciklo programa taip pat išskirtinė, kadangi šiemet minimos dvi meno pasauliui svarbios datos - žymaus amerikiečių menininko Johno Cage'o 100-osios gimimo metinės ir prancūzų kompozitoriaus impresionisto Claude Debussy 150-osios gimimo metinės.

Trumpai

Gimė 1947 m. Archangelske, Rusijoje. Nuo 1968 m. gyvena ir dirba Vilniuje.

1971-1986 m. - žymaus Lietuvos nacionalinės filharmonijos džiazo muzikos trio „GTČ“ (Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas) narys. Kartu su trio ir daugeliu kitų muzikų bei orkestrų įrašė daugiau nei 100 plokštelių ir kompaktinių plokštelių, taip pat solo atliekamų kūrinių.

Kuria muziką orkestrams, kino filmams ir teatro spektakliams.

Nuo 1991 m. V.Tarasovas kuria ir vizualiųjų menų projektus - individualiai ir kartu su žymiu rusų dailininku Ilja Kabakovu ir kitais garsiais menininkais yra surengęs daug personalinių parodų ir dalyvavęs daugelyje grupinių parodų įvairių pasaulio šalių muziejuose ir parodų salėse.

Dėstė ir vedė seminarus Berlyno „Podewill“ centre, Brėmeno muzikos akademijoje bei Orleano, Diuseldorfo dailės akademijose, Kalifornijos universiteto Menų fakultete, Vilniaus dailės akademijoje ir kt. Leidykla „Baltos lankos“ išleido V.Tarasovo autobiografinę knygą „Trio“, ji išversta į rusų kalbą.

2002 m. - Frankfurto knygų mugėje pristatytos programos „Jazz in Lithuania“ autorius. 2009 m. V.Tarasovas tapo pirmuoju Rusijos premijos „Triumf“ laureatu iš Lietuvos.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"